Siūlymui riboti vizas turinčių Rusijos piliečių atvykimą pasipriešinę Europos Sąjungos lyderiai ne iki galo suprato problemos mastą, o regioniniai sprendimai šiuo klausimu – galimi, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Sakyčiau, kad kai kurie mūsų kolegos kitose valstybėse gal iki galo problemos masto nelabai įsivertino – kad čia yra ne tik klausimas tų vizų, kurios naujai išduodamos, bet taip pat ir tų vizų, kurios buvo išduotos seniai ir jų yra nemažai, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjerė. – Tie žmonės keliauja, kerta sieną ir galbūt atvyksta kažkokiais savo malonumų tikslais, kai tuo pačiu metu jų valdžia žudo žmones Ukrainoje“.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą. Ši priemonė nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, tačiau bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad su Rusija besiribojančios šalys „gali imtis priemonių nacionaliniu lygmeniu, kad apribotų patekimą į Europos Sąjungą“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po to sakė, jog Baltijos šalys su Lenkija sieks atskirų sprendimų reikšmingai riboti rusų turistų srautus.
„Manau, kad sprendimų tam tikrų regioninių šitoje srityje gali būti. Be Europos Sąjungos kažkokių horizontalių sprendimų. Bet manau, kad problemą dabar jau supranta visi po tos diskusijos, kuri vakar, mano žiniomis, buvo“, – ketvirtadienį kalbėjo Lietuvos premjerė.
Pasak jos, su Rusija besiribojančios Europos Sąjungos valstybės tarsis tarpusavyje, kas imsis koordinatoriaus vaidmens šiuo klausimu.
I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir dabar neišdavinėja vizų, nebent esant humanitariniams sumetimams: dėl jų kreipiasi Rusijos piliečiai, patiriantys savo šalies režimo persekiojimus. Tai, pasak jos, nesikeis.
