Premjeras Gintautas Paluckas palaiko konservatorių siūlymą, siekiant iki 2030-ųjų krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), papildomas gynybos pajamas surinkti parduodant nenaudojamus valstybinius sklypus.
Seimo nario Kazio Starkevičiaus siūlymu, papildomai būtų galima surinkti apie 2 mlrd. eurų, ne aukciono būdu parduodant iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus ir dalį miškų teritorijos.
„Tikrai tą pasiūlymą palaikau, nes įsiterpę valstybinės žemės tam tikri gabaliukai arba dalys tikrai gali būti išpirktos (…) prie didesnių sklypų prijungiant – tai leistų tiek efektyviau valdyti tą žemės fondą, tiek papildyti gynybos fondą“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.
Vyriausybės vadovo teigimu, tai yra vienas iš svarstytinų siūlymų, ieškant papildomų lėšų gynybai.
„Čia yra geras sprendimas, kuris jau anos, matyt, (Seimo – ELTA) kadencijos nuopelnas“, – teigė G. Paluckas.
Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) teigia, kad, parduodant arba nuomojant nenaudojamus valstybinės žemės sklypus, valstybė gynybai iš viso papildomai galėtų surinkti virš 3 mlrd. eurų.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas siūlo suteikti galimybes žemės savininkams įsigyti iki 4 arų ploto užimančius įsiterpiančius žemės sklypus. Jo skaičiavimu, parduodama šiuos sklypus vien Vilniaus mieste, valstybė galėtų uždirbti apie 1 mlrd. eurų.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
