Premjeras Gintautas Paluckas teigiamai vertina Seimo „aušriečių“ iniciatyvą išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus. Visgi, pabrėžia ministras pirmininkas, šį siūlymą dar turės svarstyti koalicijoje esančių partijų frakcijos.
„Manau, kad verta apie tai kalbėti. Visuomenei pateikti informaciją apie tuos asmenis, kurie dar eina kažkokias pareigas, matyt, būtų prasminga“, – Seime teigė G. Paluckas.
„Noriu pabrėžti, kad praėjo 35 nepriklausomos Lietuvos metai, turime suprasti, jog tokių asmenų, matyt, bus nelabai daug. Tai leis nuimti įtampą visuomenėje, kai kurie žmonės vis dar mano, jog Lietuvą valdo KGB nariai. Frakcijoje yra įvairios nuomonės. (…) Kai bus užregistruotas (projektas – ELTA), bus svarstoma koalicijos frakcijose“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, Seimo „Nemuno aušros“ frakcija paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus. Parlamentui pritarus, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.
Aiškinamajame rašte projekto iniciatoriai nurodo, jog viešojoje erdvėje dažnai manipuliuojama informacija apie asmenis, kurie prisipažino, jog kadaise yra slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tokia medžiaga, pasak politikų, pateikiama be pagrindžiančių dokumentų, neretai kenkia žmogaus reputacijai, garbei bei orumui. Todėl, jų teigimu, išslaptinus bendradarbiavusių su KGB asmenų sąrašus, nebeliktų erdvės spekuliacijoms.
Šiuo metu įstatymas numato, jog prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.
Jeigu Seimas pritartų iniciatyvai, su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašas bei jų duomenys būtų išslaptinti nuo kitų metų sausio 1 d.
2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.
