Nepaisant Lietuvos galimybės paveikti per šalį vis dar vykdomą dujų tranzitą į Kaliningradą, premjeras Gintautas Paluckas teigia nematantis pagrindo šį klausimą išnaudoti vykdant spaudimą Rusijai. Anot Vyriausybės vadovo, bet kokie su dujų tranzitu per Lietuvą susiję sprendimai turėtų būti priimami Europos Sąjunga (ES) lygiu.
„Kalbant apskritai apie kažkokį galios demonstravimą – jeigu mes norime kitų valstybių padoraus elgesio, nors tas mūsų tikėjimas arba tikėjimasis neduoda pagrindo, bet tikrai nemanau, kad šiandien mums reikėtų šiandien mėginti kažkuo grasinti ar demonstratyviai elgtis, nes aš tam nematau jokio pagrindo“, – sakė G. Paluckas.
Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Kaliningrado sritis šiuo metu veikia kaip automomiška energetinė „sala“, pati apsirūpinanti reikalinga elektros energija
„Susitarimas dėl tranzito yra trišalis, o ne dvišalis tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas kartu Europos Sąjungos lygmenyje“, – tikino premjeras.
ELTA primena, kad sekmadienį 14 val. 5 min. Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai daugiau nei 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede.
Nuo rusiškos sistemos Baltijos šalys atsijungė dar šeštadienį, 9 val. 9 min., tuomet vykdė bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leidžia daryti nepriklausomai ir savarankiškai.
BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.
Sekmadienį po pietų per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalys prisijungs prie kitų Europos valstybių.
Siekiant užtikrinti elektros tiekimą, Lietuvoje savaitgalį veikia po 2 Elektrėnų ir Mažeikių elektrinių blokus, aktyvuota ir Panevėžio elektrinė, energija importuojama importuojama iš Skandinavijos – iš Švedijos ir Suomijos per „NordBalt” ir „Estlink“ jungtis.
Visas sinchronizacijos procesas Baltijos šalims kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
