Lietuvos gynybos poreikiai turėtų būti kaip įmanoma daugiau aprūpinami vietos gamyba, sako Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas. Tokiu būdu, anot jo, būtų sumažintas iš šalies išvažiuojančių pinigų kiekis bei sustiprinta Lietuvos ekonomika.
„Rūmai susitiko su gynybos ministre. Ir mes kalbėjome apie gynybos pramonę Lietuvoje, kad šioje srityje galime daug nuveikti. Tai duoti užsakymus, ieškoti galimybių bendrauti su verslu. Ir Lietuvos kariuomenei aprūpinti kuo didesnę dalį skirti iš vietos gamintojų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė S. Gailiūnas.
„Mes kalbame apie darbo vietų kūrimą, šalyje liekančius mokesčius, BVP didinimą“, – pridūrė jis.
Anot LPPAR vadovo, kitos Europos šalys stengiasi užtikrinti, kad, perkant įrangą iš užsienio, iš to būtų gaunama ir vietinė ekonominė nauda.
„Latviai perka šarvuočius iš Suomijos. Ir pirkimo sutartyje nurodyta, kad didžioji dalis gamybos turėtų vykti Latvijoje šalies darbo jėgos pagalba, ir tie pinigai lieka. Vokietija daro tą patį, kitos šalys taip pat“, – kalbėjo jis.
S. Gailiūno vertinimu, nors Lietuvoje nebūtų galimybės gaminti sunkiąją techniką, šalies įmonės turi potencialą patenkinti kitus poreikius.
„Mes kalbame ne vien apie tankus, bet apie tekstilės pramonę, maisto pramonę, tą patį metalo apdirbimą. Pas mus tai yra aukštas lygis. Lietuvos pramonė gali gaminti sprogmenis net. Nes 1990-1991 m. turėjome gamintis sau granatas, buvo Lietuvos įmonės. Turime puikų potencialą“, – komentavo jis.
ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.
