Po permainingos žiemos kelininkai gatvėse ir keliuose tvarko išdaužas. Šį sezoną, kaip niekada anksčiau, daug vairuotojų duobėtose vietose, sugadino automobilių padangas, ratlankius, pakabos detales. LRT laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ klausia teisininko, draudimo ir autoserviso darbuotojų, kaip sumažinti patirtus nuostolius ir kada naujos gatvės bei keliai bent dvidešimt metų išbus be išdaužų.
Laidai žiūrovai nuolat siunčia pavargusių ir duobėtų kelių nuotraukas, filmuotus jų vaizdus. Laiškuose vairuotojai barasi ir priekaištauja kelininkams dėl ypač blogos kelio Vilniaus–Utena dangos.
Tausodami savo automobilius, dažnas priverstas rinktis ilgesnį kelią į Uteną arba Vilnių per Ukmergę. Po permainingos žiemos atsiradusiose išdaužose daug vairuotojų sugadino savo mašinas, draudimo bendrovės, dėl patirtų žalų, šiais metais išmokėjo žymiai daugiau išmokų.
„Tikrai ne vien mūsų keliai yra kalti dėl patirtų žalų. Neretai ir patys vairuotojai atsainiai žiūri į šitą dalyką. Kartais net ir esant įspėjamiesiems ženklams važiuoja drąsiai, nežiūri ir tikisi geriausio, nors ne visą laiką pasiseka. Tai policija atvyks, įvertins visą situaciją dėl kieno kaltės kilo įvykis“, – sakė BTA draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Anot jo, jei automobilis draustas KASKO, vairuotojas gali kreiptis į savo draudimo bendrovę ir iš jos tikėtis žalos atlyginimo po smūgio į duobę. Visgi, jei automobilis nėra draustas KASKO, vairuotojas turėtų kreiptis į to kelio savininką ir su juo derintis dėl žalos atlyginimo.
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, žalos, patirtos įvažiavus į duobę ir sugadinus automobilį, neatlygins. Jeigu tikrai dėl to jaučiatės nekaltas o patirtas nuostolis didelis, galima kreiptis į teismą. Labai svarbu visas įvykio aplinkybes nufotografuoti, nufilmuoti ir pranešti apie tai policijai.
„Paprastai be advokato fiziniai asmenys teisme jau neišsiverčia. Bet pats nukentėjęs asmuo, jau įvykus tam eismo įvykiui, turėtų imtis tam tikrų veiksmų, nes tikriausiai advokato neišsikvies, kad jis nufotografuotų aplinką. (…) Tuos dalykus reikia fiksuoti iš karto, kviestis Kelių policijos pareigūnus. Nesvarbu, kad KET pažeidimo čia greičiausiai nebus, bet svarbu, kad jie užfiksuotų eismo įvykio aplinkybes“, – kalbėjo advokatas Mindaugas Šimkūnas.
Automobilių remontininkai sako, kad stipriai trinktelėjus į duobę gali būti sugadintos pakabos detalės, ratlankiai, prakirstos padangos. Net kai nesimato išorinių automobilio pažeidimų reikėtų patikrinti ratų geometriją.
Savo ruožtu kelininkai priduria, kad seni asfaltuoti keliai ypač jautrūs orų pasikeitimams, kuo dažniau šaltą orą ir įšalą keičia šiluma ir krituliai, tuo daugiau atsiranda išdaužų ir kitų važiuojamosios dalies defektų. Anot Andriaus Vaitkaus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių instituto direktoriaus, naudojant pažangias kelių tiesimo ir remonto technologijas bei naujas medžiagas kelias be duobių ir išdaužų gali sulaukti ir 30-ties metų. Deja tokių kelių Lietuvoje kol kas labai nedaug.
