Įsibėgėjus visuomenės skiepijimui nuo COVID-19, šalyje pradedama vakcinuoti ir didžiąsias įmones, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų. Didžiųjų įmonių darbuotojus pradėta skiepyti ir Panevėžyje. Ketvirtadienio popietę savo darbuotojus skiepijo „Schmitz Cargobull Baltic“, eilėje laukia „Lietkabelis“, „PKC Group Lithuania“ ir kitos didžiosios Panevėžio įmonės.
Beje, praėjusią savaitę jau paskiepyta apie 200 „AQ Wiring Systems“ darbuotojų, taip pat dar beveik 50 bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojų.
Miesto didžiųjų įmonių darbuotojų vakcinavimas nuo COVID-19 prasidėjo po nuotolinio susitikimo, kurį praėjusią savaitę inicijavo Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai.
Kuo daugiau vakcinuoti
„Džiaugiamės, kad susitikimo metu konstruktyviai išsprendėme visas problemas, Savivaldybės vadovai ir už vakcinavimą atsakingi valdininkai atsakė į visus verslą dominančius klausimus. Tai dar kartą įrodo, kad verslas ir valdžia tikrai gali greitai ir kokybiškai sutarti. Svarbiausia, kad jau pradėti skiepyti didžiųjų Panevėžio įmonių darbuotojai. Tai dabar bene svarbiausias dalykas. Šiuo metu reikia kuo daugiau asmenų vakcinuoti. Taip ir nesustos verslas, o ir mes įgysime vis didesnį imunitetą“, – kalbėjo Panevėžio PPAR generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.
Pasiskiepijo trečdalis darbuotojų
Panevėžyje įsikūrusios „Schmitz Cargobull Baltic“, turinčios daugiau nei 700 darbuotojų, vadovas Raimundas Petrauskas pasakoja, kad „AstraZeneca“ vakcina jau paskiepyti daugiau nei 230 darbuotojų. Jo teigimu, darbuotojai esą į šį procesą pakankamai įsitraukę ir sąmoningi.
„Negaliu vertinti, ar tai daug, ar mažai. Dalis žmonių koronavirusu jau persirgę, kiti, galbūt lauks kitos vakcinos, dar kiti – jauni ir galbūt nemano, kad skiepas jiems reikalingas. Džiaugiamės, kad žmonės skiepijasi, nėra jokio spaudimo, tai visiškai savanoriškas pasirinkimas“, – naujienų portalui JP teigė R. Petrauskas.
„Schmitz Cargobull Baltic“ vadovas tikina, kad iki skiepų, įmonėje darbuotojai, esant reikalui, buvo testuojami, o ir per visą pandemijos laikotarpį didesnių protrūkių nebuvo fiksuojama.
„Nuo praėjusių metų kovo, kai prasidėjo COVID-19 pandemija, priėmėme visą tai, kaip labai rimtą problemą ir nedelsiant persiorganizavome. Tie, kurie galėjo dirbti iš namų, tą ir padarė. Taip pat darbuotojus išskirstėme į komandas. Griežtai laikomės įvairių saugumo priemonių ir rekomendacijų. Tai padėjo pakankamai ilgai neturėti užsikrėtimų atvejų. Šių taisyklių tebesilaikome ir šiandien. Drausmė, supratimas ir sąmoningumas atvedė prie to, kad neturėjome didelių židinių“, – sakė R. Petrauskas.
Ne paslaptis, kad darbuotojų skiepijimas kainuoja, tačiau R. Petrauskas apie tai negalvoja ir jokių kompensacijų nesitiki.
„Darbuotojai turi sveikatos draudimus, jei yra problemų, visada skatiname naudotis ir papildomus sveikatai skirtus pinigus. Didelių vilčių ar lūkesčių iš valstybės nelaukiame, galvojame, kad patys turime prisidėti. Kažkokių kompensacijų nesitikime. Tikimės, kad pavyks išvengti didesnių židinių, kad skiepai padės užtikrinti sklandesnį darbą ir toliau didinti pajėgumus”, – kalbėjo R. Petrauskas.
Skiepysis ir „Lietkabelio“ darbuotojai
Kitą savaitę darbuotojus skiepyti pradės ir „Lietkabelio“ bendrovė. Čia norinčiųjų skiepytis maždaug ketvirtadalis. „Tai nėra labai daug, bet toks žmonių apsisprendimas“, – sako bendrovės vadovas Sigitas Gailiūnas.
Kodėl žmonės vangiai skiepijasi, pašnekovas tik spėlioja. „Informacija, kuri sklando viešojoje erdvėje apie „AstraZeneca“ vakciną, turbūt turi savo įtakos. Natūralu, kad kyla abejonės, turbūt tai ir lemia žmonių apsisprendimą“, – naujienų portalui JP sakė S. Gailiūnas.
Masinių užsikrėtimų nebuvo
Pandemijos laikotarpiu bendrovė „Lietkabelis“ laikėsi visų rekomendacijų, todėl masinio viruso užsikrėtimų čia taip pat nebuvo. Iki skiepų įmonėje darbuotojams buvo atliekami ir testavimai.
„Manau, kad įmonės dabar yra pati saugiausia vieta, nes čia apsaugai skiriama ypatingai daug dėmesio. Įmonėje yra mažiausiai šansų užsikrėsti virusu“, – sakė „Lietkabelio“ generalinis direktorius S. Gailiūnas.
Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti finansavimui
Vienos didžiausių Panevėžio gamyklų vadovas mano, kad Vyriausybė turėtų atsižvelgti ir daugiau dėmesio skirti testavimo ar skiepų finansavimui.
„Dabartinė situacija – ne verslo išprovokuota. Vyriausybė įvedė apribojimus, dėl kurių verslas nebegali normaliai veikti. Taip, kaip ėmėsi griežtų apribojimų priemonių, taip pat turi rasti finansų, kad išlaikytų sveiką visuomenę, kad būtų kuo geresnis apsisaugojimas“, – sakė S. Gailiūnas.
Žada kompensacijas už testavimą
Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad didelės įmonės taip pat gali tikėtis kompensacijų už darbuotojų testavimą. Ministrė mano, kad testus turi apmokėti valstybė, tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog dar bus vertinama, kiek šios naštos turi prisiimti valstybei ir kiek – žmonės.
„Neatmetam galimybės, kad plėsime ir suteiksime galimybę ir didesnėms įmonėms naudotis šia paslauga“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė. Ji žada su paramą verslui administruojančia bendrove „Invega“ tartis, kaip paspartinti lėšų už darbuotojų testavimą mokėjimą. Dėl to, ji penktadienį tarsis Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų atstovais.
Siūlo atsižvelgti į moralinį aspektą
Premjerė I. Šimonytė pripažįsta, kad valstybė moka už labai daug testų ir testavimo sąskaita „šiais metais tikrai bus nemaža“, tačiau ji siūlo ne tik skaičiuoti kaštus ir naudą, bet ir atsižvelgti į moralinį aspektą.
„Galime galvoti apie kažkokius modelius ir sutarta, kad tai darys Sveikatos apsaugos, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su savivaldybėmis. Vertinsime skirtingus variantus ir tada ir spręsime, kada moralu prisiimti valstybei, o ką žmonės ant savo balanso prisiimtų“, – kalbėjo premjerė.
Priima paraiškas
„Invega“ nuo kovo pabaigos jau priima paraiškas darbuotojų testavimo kompensacijoms.
Testuoti darbuotojus ir už tai gauti kompensacijas dabar gali visos smulkios ir vidutinės įmonės, taip pat dirbantys savarankiškai, per pastaruosius dvejus metus nepasiekę 200 tūkst. eurų valstybės pagalbos ribos.
Verslui kompensuojama iki 12 eurų už vieną serologinį imunologinį tyrimą bei už greitąjį antigeno testą. Darbuotojams tyrimai turi būti atliekami reguliariai.
Šioms kompensacijoms skirta 30 mln. eurų. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, už šias lėšas bus galima testuoti apie 100 tūkst. darbuotojų, o vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas iki 12 kartų.
