Pralaimėjusi bylą Konstituciniame Teisme (KT), buvusi Visagino merė Dalia Štraupaitė svarsto teikti ieškinį prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).
„Ne, nesumažėjo (ryžtas kreiptis į Strasbūro teismą – BNS), reikia eiti iki galo. (…) Būtinai Europa turi įvertinti“, – ketvirtadienį po KT nutarimo paskelbimo BNS sakė politikė.
Ji teigė pasitikinti ir Lietuvos teismais, tačiau mano, kad žmogaus teisių klausimu būtų gerai išgirsti ir Strasbūro teismo nuomonę.
D. Štraupaitė ir jos advokatas Justas Vilys teigė, kad KT sprendimas juos nustebino.
KT konstatavo, kad Rinkimų kodekso nuostata, pagal kurią asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Konstitucijai.
„Tai yra pozicija, kurią suformavo tokią teisę turintis subjektas Lietuvoje. Teks prisitaikyti prie naujos realybės, kuri šiandien buvo paskelbta“, – BNS sakė advokatas.
„Įdomiai sprendimas suformuluotas, baudžiamojo poveikio priemonės prilyginamos bausmei, jų nediferencijuojant“, – teigė jis.
Pasak advokato, po KT sprendimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) bus atnaujintos dvi D. Štraupaitės bylos.
Rinkimų kodekso nuostatą dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo KT nagrinėjo LVAT prašymu, mat į jį D. Štraupaitė kreipėsi prašydama panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą ir į Seimą, nes politikei dar galioja teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.
D. Štraupaitė yra pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jai skirta 18,8 tūkst. eurų bauda bei trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
Šis nuosprendis įsigaliojo 2023 metų kovo 3 dieną, todėl baudžiamojo poveikio priemonės ribojimai dar veiks iki 2026 metų.
Rinkimų kodeksas numato, kad asmuo negali būti renkamas nei į Europos Parlamentą, nei į Seimą, nei į savivaldybės tarybą ar meru, prezidentu, jeigu yra nebaigęs atlikti teismo skirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės.
Tuo metu Konstitucija nustato draudimą būti renkamiems į Seimą asmenims, nebaigusiems atlikti bausmės. Apie baudžiamojo poveikio priemones joje nekalbama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suabejojo, ar pasyviosios rinkimų teisės ribojimas kiekvienam asmeniui, nebaigusiam atlikti bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir nesusijusios su teise būti išrinktam, gali būti laikomas konstituciškai pagrįstu.
Kreipimesi į KT keltas klausimas dėl tokio ribojimo proporcingumo.
Administracinio teismo teigimu, pagal šiuo metu galiojantį Rinkimų kodeksą suvaržius asmens teisę kandidatuoti net tuo atveju, kai jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su viešosios teisės būti renkamam ribojimu, jis būtų nubaustas labiau nei numatyta teismo nuosprendžiu.
Šis teismas taip pat kėlė klausimą, ar baudžiamojo poveikio priemonė gali būti prilyginama bausmei. Mat baudžiamajame procese sumokėjus teismo skirtą baudą asmuo laikomas atlikęs bausmę, tuo metu baudžiamojo poveikio priemonė galioja ilgesnį laiką.
Konstitucinis Teismas ketvirtadienį pabrėžė, kad priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje įgyvendinamas teisingumas, užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais.
Anot jo, nepaisant to, kad įstatymų leidėjas yra atskyręs baudžiamojo poveikio priemones nuo bausmės, asmens baudžiamosios atsakomybės prasme skirtumo nėra.
Pasak KT, kitoks Konstitucijos aiškinimas galėtų reikšti, kad visuomenėje toleruojamos nusikalstamos veikos, menkinama teismų sprendimų vykdymo reikšmė, jis būtų nesuderinamas su universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis.
