Šiauriniame pusrutulyje vyravusios karščio bangos metu, kuomet temperatūros daugiau nei dvigubai viršijo sezoninį vidurkį, vos per vieną dieną Grenlandijos ledynai prarado 22 gigatonas ledo, praneša Reuters. Tirpsmo metu pasklidusio vandens kiekio pakaktų 5 cm. vandens sluoksniu užlieti visą JAV Floridos valstiją, rašo IFLScience.com.
Karščio bangai besitęsiant Danijos meteorologijos institutas kitą dieną Nerlerit Inaat oro uoste fiksavo rekordinę, 23,4°C laipsnių temperatūrą, praneša AFP. Atsižvelgus į tai, kad vidutinė vasaros temperatūra Grenlandijoje siekia vos 10°C, toks ekstremalus karštis paskatino baimes dėl Grenlandijos ledo sluoksnių stabilumo.
Antroji pagal savo mastą pasaulyje, nusileidžianti tik Antarktidos ledynams, Grenlandiją dengianti sušalusio vandens masė šiuo metu tirpsta greičiau nei bet kada per paskutinius 12000 metų ir mokslininkai tiki, kad jau gali būti peržengtas lūžio taškas, kas reikštų, jog mes nebegalime padaryti nieko, kad ją išgelbėtume.
Remiantis naujausiu tyrimu, Grenlandijos ledynų tirpsmas nuo 1990 metų lėmė jūros lygių pakilimą 10,6 milimetrais. Jiems visiškai ištirpus, blogiausio scenarijaus atveju, jūros lygiai visame pasaulyje galėtų pakilti įspūdingais 7 metrais.
Savo ruožtu Antarktidos ledynai prie globalaus jūros lygio kilimo prisidėjo tik 7,2 milimetrais, tačiau jiems visiškai ištirpus jūros lygį jie galėtų pakelti net 58 metrais.
Prieš dvejus metus, dėl ekstremalių vasaros temperatūrų, Grenlandijos ledo sluoksnis sumažėjo iki mažiausio tūrio nuo tada, kai 1981 metais buvo pradėti stebėjimai, o didžiausias vienos dienos tirpsmo įvykis taip pat įvyko 2019 metų liepos pabaigoje. Nors milžiniškas praėjusios savaitės tirpsmas neišleido tiek daug vandens, kaip prieš dvejus metus alinusios karščio bangos metu, tačiau jis paveikė didesnę teritoriją, o dėl nuolat kylančių temperatūrų vidutiniškai per dieną ištirpsta apie 8 tonas ledo.
Ledo sluoksnių tirpimas ne tik žymiai padidina jūros lygį, bet ir gali sukelti didelių gyvsidabrio kiekių pumpavimą į vandenyną. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tirpstant Grenlandijos ledui išskiriamas vanduo yra stebėtinai praturtintas šiuo toksišku metalu. Mokslininkai nėra tikri kodėl taip yra, nes Grenlandijoje nėra žinomas joks akivaizdus gyvsidabrio šaltinis, tačiau jie įtaria, kad jis gali kilti dėl natūralių geocheminių procesų.