Nuo seniausių laikų pagal saulės kelią dangumi metai būdavo dalijami į dvi dalis. Per metus – dvi saulėgrįžos: kai po ilgiausios nakties saulė vėl ima kopti dangumi vis aukščiau ir kai po ilgiausios dienos vasarą saulė vėl žingsniuoja į rudenį. Taigi, kaip tik tokį niūrų, tamsų saulėgrįžos metą norisi burtis draugėn.
Prieš adventą pradinės mokyklos bendruomenė susirinko pasilinksminti: šoko, dainavo, žaidė, prisiminė savo krašto papročius ir tradicijas. Miesto bendruomenių rūmuose vakaronės dalyvius pasitiko ir labino tautiniais rūbais pasipuošusi mokyklos direktorė Rita Charisova. Į salę rinkosi tautiškai apsirengę ne tik mokiniai, mokytojos, bet ir tėveliai bei seneliai.
Muzikos mokytoja Dalija Latvėnienė vakarą pradėjo skambia daina „Aš pasėjau ąžuolą…“ Juk ąžuolas – tvirtumo, orumo, ilgaamžiškumo simbolis, labai tinkantis apibūdinti mūsų mokyklos bendruomenę. Po tokios prasmingos dainos visi susibūrėme į mažesnius ar didesnius ratelius žaidimams: „Graži mūsų šeimynėlė“, „Žvirblis“ (kitaip „Kanapyčia“), „Gegutė“, „Siuntė mane motinėlė“, „Augo kieme dagilis“, „Cicilikė“. Vakaronėje ne tik ratavome, bet ir trankiai šokome šokius: „Mėnesėlis“, „Malūnėlis“, „Obelytė“, „Transferas“, „Drailinas“. Kad šokėjams ir dainininkams būtų smagiau, liaudišką vakaronę vedė ir visus linksmino Panevėžio folkloro ansamblis „Raskila“, kurio vadovė Lina Vilienė. Renginio dalyviai nors ir pavargo, bet džiaugėsi puikiai praleidę laiką, pajutę malonumą šokdami primirštus šokius, kurie šiandien vėl atgyja.
Mūsų pradinėje mokykloje taip pat beveik dešimtmetį gyvuoja tautinio meno ansamblis „Saulužė“. Kolektyvas aktyviai įsilieja į miesto kultūrinius renginius, dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose. Dabar „Saulužė“ ruošiasi pasirodyti vasario 9 d. būsimiems pirmokams ir jų tėveliams. Tad mažųjų mokinukų laukia ne tik žaismingosios pamokėlės, bet ir gražus koncertas.