Seimas, atmesdamas pirmalaikių rinkimų inciatyvą, elgėsi racionaliai, parlamentarams įvertinus individualias galimybes būti perrinktiems, mano BNS kalbinti politologai.
Tuo metu premjerės Ingridos Šimonytės retorikos kaitą kalbant apie ketinimus atsistatydinti jie vertina kaip nesėkmingą, parodžiusią nuovargio ženklus.
Jie taip pat teigia, kad nepasisekusi pirmalaikių rinkimų iniciatyva padidino prieštaras tiek visoje valdančiojoje koalicijoje, tiek konservatorių gretose.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento Mažvydo Jastramskio teigimu, Seimo žingsnį nepritarti valdančiųjų konservatorių parengtam nutarimo projektui tiek įvertintos galimybės grįžti į parlamentą, tiek ir mažas laiko tarpas, per kurį tektų pasiruošti pirmalaikiams rinkimams.
„Žiūrint į konservatorius sunku yra surasti kažkokį racionalų paaiškinimą jų veiksmų. Bendrai paėmus, pastarąsias porą savaičių žiūrint į Seimą, tai tas racionalumas labai akivaizdus. Lietuvoje perrinkimas Seimo yra gana žemas. Vos daugiau nei pusė Seimo narių – perrenkami (…) kas reiškia, kad žiūrint iš individo perspektyvos, jeigu jis balsuoja už paleidimą, na, iš principo, jis sutrumpina savo kadenciją“, – BNS sakė politologas.
Toks parlamento sprendimas nenustebino ir Klaipėdos universiteto politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili. Jos teigimu, konservatorių iniciatyvą palaikė reitingų viršūnėse esančios politinės jėgos.
„Matom, kad be konservatorių partijos palaikytojai buvo šitos idėjos būtent tos politinės jėgos, kurios šiandien yra ir reitingų viršūnėse ir tikrai būtų turėję šansus rinkimuose pasirodyti labai gerai. Tai būtent ne kas kitas, kaip socialdemokratai ir valstiečiai. Čia buvo natūralus pasirinkimas, lygiai taip pat, kaip kitų politinių jėgų natūralus pasirinkimas. Sakykim, Darbo partijai buvo akcentuotina, kad nepalaikyti vien dėl to, kad matom, kad reitinguose jie neblizga“, – teigė pašnekovė.
Pirmalaikių rinkimų nepalaikė dalis jį inicijavusios konservatorių frakcijos, kitų dviejų koalicijos partnerių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, frakcijų atstovai vienbalsiai buvo „prieš“.
Už konservatorių iniciatyvą, kaip įpareigojo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybė, balsavo beveik visi „valstiečiai“, taip pat didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.
Savo ruožtu beveik visi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai bei „darbiečiai“ balsavo „prieš“.
Po Seimo sprendimo antradienį premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, jog anksčiau pasisakydama, kad atsistatydins Seime atmetus pirmalaikius rinkimus, leido sau „šiek tiek per daug“ ir sprendimą priims partijos prezidiumas.
Iki šiol I. Šimonytė ne kartą akcentavo, kad pirmalaikių rinkimų idėjai nesulaukus palaikymo, planuoja atsistatydinti.
Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, premjerės išsakyta mintis yra logiška, o ankstesni pasisakymai apie atsistatydinimą buvo paremti emocijomis.
„Tai, kad ta mintis kuri buvo išsakyta, kad viskas iš tikrųjų turi būti partijos rankose, nes partija deleguoja, partija pasitiki, tai čia yra labai logiški žodžiai, bet jie tada mums iškart sufleruoja atsakymą, kad tikriausiai, tai, ką premjerė buvo sakiusi anksčiau ir, aišku, kartu ir partijos pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą (…) panašėja į emociją. Gaunam lygtai ir atsakymą, kad jokių didelių strateginių apgalvotų žingsnių nebuvo tuo metu planuota, o grynai suveikė emocija“, – tvirtino ji.
Politologė pridūrė I. Šimonytės pasisakymo nevertinanti kaip atsitraukimo nuo buvusios pozicijos.
„Aš vertinčiau, kad visgi yra labai didelė dalis nuovargio (…) ir turbūt dėl to tie emocijų protrūkiai vyksta. Kur emocijos, ten logikos mažai būna“, – kalbėjo ji.
Savo ruožtu M. Jastramskis pažymėjo, kad premjerė jau yra pagarsėjusi savo radikaliais pareiškimais.
„Jau ne vienoje situacijoje buvo, kad jeigu tas – tai atsistatydinsiu, jeigu tas – tai atsistatydinsiu, galų gale išeina, kad neatsistatydina. Šitoje vietoje gal jau reikia pradėti pergalvoti užimant tokias pareigas savo, kaip sakant, komunikaciją ir įsipareigojimų kalbėjimą. Tu turi arba pasakyti ir padaryti politikoje, arba bent vieną kartą, sakykime, pasakai – nepadarai ir nuo to laiko nebekartoti tokių pareiškimų, nes tikrai jau visiškai nesolidu darosi“, – sakė jis.
„Galbūt buvo bandoma pagąsdinti tikintis, kad viešojoje erdvėje tie žmonės, kurie labiau palaiko dešinės koaliciją, pradės prašyti pasilikti (…). Akivaizdu, kad tas dalykas nepasiteisino, ir galų gale išėjo, kad konservatoriai nieko nelaimėjo iš tos situacijos, o galimai ir prarado“, – paklaustas apie pakitusios retorikos priežastis kalbėjo politologas.
TSPMI docentas nenorėjo spėlioti, ko didžiausia valdančioji partija siekė norėdama pirmalaikių rinkimų.
„Reikėtų tikriausiai konservatorių klausti. Aš bandau suvokti, ar tai apskritai buvo išgalvota, ar tai buvo tam tikras emocinis, sakykime, pirmas toks bandymas, pati pradinė iniciatyva prezidiume, kuri išėjo iš lyderystės, ir tada tiesiog neišėjo atsitraukti jau išmetus tokį pasiūlymą, kaip sakant, ėjimas iki galo ir žiūrėjimas, kas bus“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Jo teigimu, tokia pozicija atrodo keista, nes akivaizdu, jog pirmalaikių rinkimų idėja neturėjo vieningos paramos partijos viduje, „jei 16 žmonių iš 50 frakcijoje balsuoja prieš tokią svarbią iniciatyvą“.
„Yra gana stiprus pasipriešinimas lyderių sumanymui. Tai galų gale aš nežinau, ko konservatoriai siekia, bet rezultatas yra tas, kad mažesnis gerokai, dar prastesnis vieningumas koalicijos viduje ir akivaizdžiai yra nepasitenkinimas ir pačių konservatorių partijos viduje“, – pridūrė jis.
Sprendimą siūlyti pirmalaikius rinkimus konservatorių prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis. Premjerė anksčiau žadėjo nepasisekus šiai iniciatyvai atsistatydinti.
