Šiandien vykusiame Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos posėdyje politikai pritarė 2018 metų biudžeto padidinimui ir lėšų perskirstymui.
Rajono politikai neprieštaravo, kad Savivaldybės biudžeto pajamos padidėtų 14,3 tūkst. eurų, o Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto finansinės paramos lėšomis vykdomų projektų apimtis sumažėtų 1 mln. 767,4 tūkst. eurų.
Bendrai susumavus iš viso savivaldybės biudžeto pajamos sumažės iki 1 mln. 753,1 tūkst. eurų.
Bando aiškintis
Nors rajono Tarybos politikai ir neprieštaravo šiųmečio biudžeto padidėjimui, kuris padidėjo sutaupius rajono mokyklų pedagogų darbo užmokesčio dėka, politikai niekaip nesuprato ir bandė aiškintis, kodėl streikuoja rajono mokyklų bendruomenės.
Ne vienas rajono politikas teigė girdėjęs, jog pedagogai streikuoja iš solidarumo, o jų streikas nėra nukreiptas prieš Panevėžio rajono savivaldybę.

Priminė istoriją
Tarybos politikas liberalsąjūdietis Jonas Katinas aiškino, kad pedagogų streikas nėra visiškai aiškus.
„Bandžiau aiškintis, kodėl streikuoja Panevėžio rajono pedagogai, kurie neturi pretenzijų savo mokyklų valdovams, savivaldybei. Išgirdau teiginį, kad streikuoja iš solidarumo, streikuoja prieš sistemą. Iš pateiktų prašymų aiškūs trys punktai, kurių negali padaryti Savivaldybė. Tai 20 proc. didinti darbo užmokesčio koeficientus, etatą turi sudaryti 18 kontaktinių valandų ir tiek pat nekontaktinių bei tinkamai sutvarkyti klasių komplektavimą“, – kalbėjo politikas ir teigė, kad net kelis kartus bendravo su streikuojančiais rajono pedagogais ir streike pasigedo konkretumo, bet pridūrė:
„Būtina įsiklausyti į mokytojų reikalavimus ir išsiaiškinti, ką galime padaryti. Ir dar noriu priminti istoriją, kai prieš 17 metų mokytojai prašė, kad būtų įvestas etatinis darbo apmokėjimas. Jis dabar įvestas, bet netenkina mokytojų.“

Sutaupė iš darbo užmokesčio
Nepartinei Violetai Grigienei vis tik užkliuvo padidėjęs rajono biudžetas.
„Jis padidėjo iš sutaupytų švietimo įstaigų darbo užmokesčio. Perskirstytas sutaupytas biudžetas vėl skiriamas toms pačioms, sutaupiusioms pinigus,mokykloms, bet ne darbo užmokesčiui, o įsigyti įvairioms prekėms. Manau, kad tas lėšas buvo galima skirti mokytojų algoms padidinti“, – kalbėjo politikė.
Mokytojai turi dirbti
Pasak jos, etatinis darbo apmokėjimas ypatingas.
„Jo ypatumus sudėtinga suvokti: mažų mokyklų pedagogų algos padidėjo kur kas žymiau nei gimnazijų. Kita vertus, manau, kad su Švietimo ir mokslo ministerija derėtis turėtų profsąjungų lyderiai, o mokytojai turėtų dirbti. Ir dar, nesuprantu švietimo profsąjungų. Jų ne viena ir tarpusavyje nesutaria. Būtina diskutuoti dėl etatinio darbo apmokėjimo modelio – jį reikia taisyti“, – teigė V. Grigienė.

Gynė streikuojančius
Streikuojančius pedagogus užstojo liberalsąjūdietis, Naujamiesčio gimnazijos mokytojas Dalius Dirsė.
„Mokytojai streikuoja ne todėl, kad rajono savivaldybė blogai dirba, bet dėl ministerijos sprendimų. Blogai yra, kad ministerijos atstovai nebendrauja su streikuojančiais mokytojais ir negirdi jų. Streikas yra blogai – svarbiausia, kad nukenčia vaikai, bet kaip kitaip pasiekti, kad būtų išgirsti mokytojai“, – gynė streikuojančius mokytojus D. Dirsė.

Nusistatę ne prieš Savivaldybę
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigė, kad streiko metu ne kartą lankėsi streikuojančiose mokyklose ir susitiko su mokytojais.
„Išklausėme jų priekaištus, kurie skirti ne Savivaldybei, bet ministerijai. Juos apibendrinome, bet pakeisti ne Savivaldybės galiose. Tai daugiau ministerijos prerogatyvoje. Antra vertus ,baiminuosi, kad streikuojančių pedagogų darbo užmokestis grįš į valstybės biudžetą, bet mokytojams algos nepadidės. Geriausia būtų, kad su ministerija tartųsi derybininkai“, – teigė rajono meras ir pasidžiaugė, kad rajono mokytojų streikas nenukreiptas prieš Savivaldybę.