Spalio 2-ąją minime profesinę policijos šventę, dar vadinamą Angelų sargų diena. Jai artėjant, paprastai prisimename mūsų angelus sargus tolimo miško spalvos uniformomis. Žiniasklaida jiems nestokoja dėmesio ir šiemet, bet šįkart sukasi kone vienintelė tema – įsibėgėjantys policijos pokyčiai. Ir čia viena pusė – šalies policijos vadovai – iš paskutiniųjų stengiasi neprarasti blaivaus proto ir kantriai aiškina jų būtinybę bei privalumus, o oponentai nepailsta viską maišyti su žemėmis.
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas sako, kad policijos pareigūnams svarbiausia – visuomenės saugumas, o ji jausis saugi, kai gatvėse patruliuos daugiau policininkų, jie greičiau reaguos į pagalbos šauksmą ir bus labiau dėmesingi nukentėjusiesiems.
„Štai pavyzdys: prieš du mėnesius Vilniuje gavome iškvietimą, kad darbo metu moteris prekiauja narkotikais. Mes į įvykį vykstame valandą. Taip, galima sakyti, kad nieko tokio, nes žmogus nežalojamas, pavojaus sveikatai nėra. Bet ar tai yra normalu? Vilniuje kasdien dirba 1500 policijos pareigūnų, o mes vykstame valandą. Apie kokį ištyrimą galime kalbėti? Kiek realiai dirba policijos pareigūnų, reaguojančių į tokius įvykius? 20–30 ekipažų kasdien, t. y. 40–60 policijos pareigūnų. Įsivaizduokime: 40–60 pareigūnų gatvėje ir 1 tūkst. 500 – policijos komisariatuose. Policijos komisariatas visiškai šalia, bet mes nevažiuojame. Ar tai yra normalu?
Iš to išplaukia policijos pokyčių esmė: šalies miestuose ir miesteliuose patruliuos dvigubai daugiau pareigūnų (vietoj 1500 – ne mažiau kaip 3000), jie greičiau reaguos į pranešimus apie nusikaltimus. Perkėlus darbo vietas iš kabinetų į gatves, reikės mažiau pastatų, tad lėšas, išleidžiamas jiems išlaikyti, bus galima skirti policininkams aprūpinti moderniomis darbo priemonėmis“, – aiškina šalies policijos vadovas.
Penki šalies policijos komisariatai – Raseinių, Vilkaviškio, Trakų, Naujosios Vilnios (Vilniaus r.) ir Panemunės (Kaunas) jau dirba pagal naują darbo organizavimo modelį. Tad šių įstaigų vadovus paprašėme pasidalinti patirtimi ir problemomis.
Sumažėjo vagysčių ir teisės pažeidimų
Raseinių rajono policija, aptarnaujanti maždaug 35 tūkst. gyventojų, pagal naują modelį dirba nuo 2015 m. balandžio.
„Keliose seniūnijose, teritorijoje, kurią iki tol aptarnaudavo vienas apylinkės inspektorius, dabar dirba penki septyni pareigūnai, turintys patirties ir kriminalinėje, ir viešojoje policijoje. Jie apklausia nukentėjusiuosius, liudytojus, ieško įtariamųjų, bendrauja su gyventojais.
Noriu atkreipti dėmesį, kad teritorinės grupės pareigūnas maždaug pusę darbo laiko praleidžia teritorijoje. Siekiame, kad ten praleidžiamas laikas sudarytų iki 70 procentų.
Anksčiau kriminalinės policijos pareigūnas negalėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nors matydavo akivaizdų pažeidėją, o apylinkės inspektorius negalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dabar, sujungus pajėgas, ekipažas gali padaryti viską: ir rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Minėti ekipažai yra aprūpinti techninėmis priemonėmis, tad gali čia pat atlikti apklausas, pildyti reikiamus dokumentus, nebėra būtinybės pristatyti pažeidėją į policijos komisariatą“, – pasakoja Raseinių policijos viršininkas Marijus Macis.
Jis papasakojo, kad, pradėjus taikyti naująjį veiklos modelį, buvo kalbama su seniūnijų darbuotojais, ugdymo įstaigų atstovais. Žmonės džiaugiasi matydami daugiau policininkų seniūnijose, nes turi daugiau galimybių su jais aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti. Pavyzdžiui, dažniau rengiami bendri policijos ir seniūnijų darbuotojų reidai pas socialinės rizikos šeimas.
Jau pastebėta, kad, kasdien teritorijoje patruliuojant pareigūnams, mažėja vagysčių ir viešosios tvarkos pažeidimų, mažiau gyventojų skundžiasi dėl saugumo, dėl nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prekybos „taškų“ – pareigūnai žino apie tokias vietas ir jas lanko.
„Be jokios abejonės, tai, kad policija tapo matoma, teikia gyventojams saugumo jausmą. Žinoma, kuo daugiau gatvėse policininkų, tuo jie arčiau žmonių, todėl tai susiję ir su reagavimo operatyvumu, gebėjimu greitai atvykti į įvykio vietą, galbūt greitai sulaikyti teisės pažeidėją“, – įsitikinęs Raseinių policijos vadovas.
Gyventojų pareiškimai nagrinėjami greičiau
Teigiamų pokyčių netruko pastebėti ir Vilkaviškio rajono žmonės. Anksčiau šiame rajone (apie 40 tūkst. gyventojų), patruliuodavo nuo dviejų iki keturių ekipažų, o dabar – nuo septynių iki devynių. „Pats apvažiavau visas seniūnijas – atsiliepimai tik geri“, – sako Vilkaviškio policijos viršininkas Edvardas Gruzdys.
Kaip vieną iš naujosios darbo tvarkos privalumų jis įvardijo akivaizdžiai pagreitėjusį gyventojų pareiškimų nagrinėjimą – jei anksčiau buvo normalu pareiškimą nagrinėti kone tris savaites, tai dabar tam reikia vidutiniškai devynių dienų.
Trakų rajone (apie 34 tūkst. gyventojų) anksčiau dirbo vienas du ekipažai dieną ir naktį (tarp jų ir operatyvinės grupės). Perėjus prie naujojo modelio, dieną rajone patruliuoja vidutiniškai keturi, naktį – trys ekipažai. Pajėgų, reaguojančių į įvykius, padvigubėjo, tad mažėja registruotų įvykių. Be to, anksčiau pagrindinės rajono policijos pajėgos buvo sutelktos Lentvaryje ir Trakuose bei jų apylinkėse, o dabar rajone jos paskirstytos tolygiai ir miestuose, ir kaimuose.
Trakų policijai vadovaujantis Valerijus Vincukevičius įsitikinęs, kad toks optimalus pajėgų išdėstymas padeda operatyviai reaguoti į pranešimus apie įvykius. Beje, pasak viršininko, Trakų policijos darbas panašiu principu buvo organizuojamas ir anksčiau.
Pasigenda „savo apylinkės inspektoriaus“
Sostinės Naujojoje Vilnioje (apie 32 tūkst. gyventojų) iki šio rugsėjo patruliavo vienintelis ekipažas. Perorganizavus darbą, prisidėjo dar vienas, o, esant maksimaliam poreikiui, galima papildomai pasitelkti dar tris.
Naująją Vilnią aptarnaujančio sostinės 4-ojo policijos komisariato viršininkas Igoris Vološinovas sako, kad apie bendruomenės įvertinimą kalbėti anksti. „Bendraudami su gyventojais, aiškiname, kad policija yra reorganizuojama. Deja, nemažai pasigendančiųjų „savo apylinkės inspektoriaus“, nes yra įpratę su juo pabendrauti, aptarti ir asmenines problemas. Bet, manau, svarbiau yra tai, kad dabar ir į neskubius iškvietimus atvyksta daug greičiau“, – sako I. Vološinovas.
Kauno Panemunės (apie 14 tūkst. gyventojų) rajone vietoj dviejų ekipažų dabar patruliuoja šeši, ir tai neliko nepastebėta gyventojų ir savivaldos darbuotojų. Jie džiaugiasi, kad gatvėse padaugėjo policininkų, kad jie greičiau atvyksta į įvykio vietą, greičiau išnagrinėja skundus.
Statistika taip pat palanki naujajam darbo modeliui: per minėtą laiką sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų.
Minėtų policijos įstaigų vadovai atkreipia dėmesį ir į sumažėjusias išlaidas pastatams išlaikyti. Antai, perėjus prie naujojo veiklos modelio, visi Panemunės policijos darbuotojai telpa viename pastate, tad atsisakyta buvusių nuovados pastatų.
Paklausti apie atlyginimus, vadovai paminėjo, kad pradinės ir vidurinės grandies pareigūnai uždirba apie šešis septynis šimtus eurų „į rankas“.
Problemos
Be abejo, jų yra, ir pereinamuoju laikotarpiu akivaizdžiausios dvi. Minėtų policijos įstaigų vadovai pirmiausia įvardijo darbuotojų kompetencijos trūkumą, tad pareigūnams būtini mokymai. Jų organizuojama, pareigūnai noriai ir imliai mokosi, stengiasi įgyti patirties.
Kitas dalykas – nepakankamas techninis aprūpinimas: gendantis transportas, nenauja kompiuterinė technika, kai kuriose vietovėse – ir internetinio ryšio problema. Tikėkimės, kad laikui bėgant tai bus išspręsta.