Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė mato poreikį stiprinti pranešėjo institutą Lietuvoje.
„Akivaizdu, kad pranešėjo institutą reikia stiprinti Lietuvoje, kad žmonės, kurie prisiima tos drąsos informuoti apie gal netinkamą elgesį, procesus, kad jie būtų geriau apsaugoti, nes nežinau, ar po šitos istorijos dar kas ryšis tą daryti“, – sakė A. Armonaitė.
Taip ji kalbėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusiai Seimo komisijai antradienį paskelbus išvadas.
Pranešėju tapęs buvęs VSD pareigūnas Tomas Gailius dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje pirmą kartą kreipėsi į politikus dėl galimai neteisėtų departamento vadovų veiksmų tikrinant tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką.
Komisija konstatavo, kad už T. Gailiaus tapatybės atskleidimą tiesiogiai atsakingas VSD vadovas Darius Jauniškis. Pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Anot teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, jei Seimo komisijos išvados būtų susietos su poreikiu įvertinti pranešėjų apsaugos reguliavimą, jos vadovaujama ministerija galėtų tą padaryti.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas komisijos paskelbtas išvadas vadina vertomis dėmesio, jis taip pat sako manantis, kad „reikia pasirūpinti“ Tomu Gailiumi.
„Ponu Gailiumi tikrai reikėtų pasirūpinti, čia šitoje vietoje taip, nes čia klausimas ir dėl pranešėjo apsaugos, ir dėl žmogaus, kuris iš esmės išėjo iš tarnybos, ir dėl jo liudijimų. Manau, kad apie jį reikėtų pagalvoti šitoje vietoje“, – sakė ministras, paklaustas, ar mato galimybes kompensuoti pranešėjui T. Gailiui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Tokį siūlymą taip pat pateikė pranešėjo informaciją tyrusi komisija.
Išvadose ši komisija taip pat konstatavo, jog D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.
Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.
Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.
G. Nausėda po paskelbtų išvadų teigė jas atmetantis, vadino netiesa.
A. Armonaitės nuomone, prezidentui „naudingiau ne užsitverti tylos siena“, o atsakyti į komisijos iškeltus klausimus.
„Tikiuosi, dar ir išgirsime kažkokius atsakymus“, – sakė politikė.
