Daliai politikų nerimaujant, kad po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenantys lietuviai pradės masiškai atsisakyti Lietuvos pilietybės, Migracijos departamentas nurodo, kad lietuviško paso, įgijęs kitos šalies pilietybę, neteko vienas gyventojas. Dar vienas pilietis lietuviškos pilietybės atsisakė pats.
Gegužės pradžioje tiek Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke, tiek „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) bei jos vadovę Agnę Bilotaitę, prašydamos ministerijos pavaldume esančio Migracijos departamento nepasirašinėti Lietuvos pilietybės netekimo dekretų.
Savo ruožtu Migracijos departamentas pažymi, kad tokio reikalavimo niekaip negalėtų patenkinti, nes pavieniai politikų kreipimaisi nesustabdo ir neatšaukia teisės aktų, kuriais vadovaujasi įstaiga.
„Taigi, įstaiga, vykdydama savo funkcijas bei nustačiusi Pilietybės įstatymo pažeidimą, ir toliau privalo inicijuoti nustatytas procedūras pažeidimui pašalinti“, – teigiama Eltai raštu perduotame departamento komentare.
ELTA primena, kad gegužės pradžioje vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. VRK duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus pataisai priimti nepakako.
Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.
2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo taip pat patyrė fiasko.
