Pasaulio vandenynuose senka deguonies ištekliai, o tai kelia didžiulį pavojų daugybei žuvų rūšių, skelbiama naujoje ataskaitoje, kurią parengė Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN).
IUCN tyrimas yra didžiausias kada nors vykdytas tokio pobūdžio tyrimas, suvienijęs 67 mokslininkų iš 17 valstybių pastangas, o jo išvados buvo pristatytos Madride vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje.
Ataskaitoje tarša trąšomis ir klimato kaita yra įvardinamos kaip pagrindinės išteklių išsekimo priežastys, kurios grasina skirtingoms tunų, marlinų ir ryklių rūšims, kurioms reikalingi didesni deguonies kiekiai.
Apie 700 šiuo metu ištirtų vandenyno vietovių kenčia nuo žemo deguonies kiekio, kol tuo tarpu 1960-aisiais šis skaičius siekė 45, o vandenynuose ištirpusių dujų kiekis tarp 1960 ir 2010 metų sumažėjo 2%.
Kai kuriose tropinėse vietovėse deguonies praradimai yra kur kas didesni ir siekia iki 40%.
Maistinių medžiagų nuotėkis dėl taršos tokiais chemikalais, kaip azotas ir fosforas, buvo žinomas faktorius, turintis įtakos vandenyno deguonies lygiams ir tai šiuo metu taip pat išlieka pagrindiniu to faktoriumi. Tačiau klimato kaita dar labiau paaštrino šią problemą.
Kadangi į aplinką yra išskiriama daugiau anglies, dėl to didelė dalis karščio yra absorbuojami vandenynuose, o šiltesnis vanduo savyje sulaiko mažiau deguonies.
Ataskaitoje skaičiuojama, kad jei anglies emisijos bus išskiriamos dabartiniu mastu, tuomet iki 2100 metų pasaulio vandenynai, tikėtina, praras nuo 3 iki 4% savo deguonies, tuo tarpu tropiniuose pasaulio regionuose šis skaičius būtų kur kas didesnis.