Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis prieš gerą pusmetį tapo tautos herojumi – vienas pats Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve jis ėmė ir surado Vasario 16-osios akto originalą. Dabar lietuviškuoju Šerloku Holmsu vadinamas profesorius imasi naujo iššūkio ir vaidmens – tampa LRT dokumentinių apybraižų ciklo „Šiandien prieš 100 metų“ vedėju.
„Džiaugiuosi galėdamas dalyvauti projekte, kuriame, tikiuosi, galėsiu ir pats daugiau sužinoti, ir kitus informuoti patraukliu būdu – priminti visą procesą, kad nepriklausomybė buvo kuriama ne tik Vilniuje, ne tik Signatarų namuose, kur esame kiekvienais metais įpratę paminėti Vasario 16-ąją. Svarbu tai, kad Nepriklausomybės kūrimas buvo ilgalaikis, daug mėnesių ir netgi metų užtrukęs procesas…“ – svarsto L. Mažylis.
Profesoriaus pažinimų ir atradimų keliai ves ten, kur pries šimtmetį vyko reikšmingiausi Lietuvos valstybės įvykiai, buvo priimami svarbiausi sprendimai, ieškoma kompromisų ir išeičių iš sudėtingų situacijų, kurias diktavo to meto sąlygos ir tarptautinės aplinkybės. „Šiandien prieš 100 metų“ komandos maršrutai driekiasi į Šveicariją, Vokietiją, Baltarusiją, Švediją. Dokumentinę apybraižą, skirtą konkrečiam istoriniam įvykiui, LRT TELEVIZIJOS žiūrovai pamatys tada, kai jam bus sukakę lygiai 100 metų.
Pirmoji apybraiža iš šio ciklo – jau šį trečiadienį, spalio 18 d., 21 val. Ji pasakos apie iki šiol plačiajai visuomenei nedaug žinomą 1917-ųjų spalio 18 d. Stokholme vykusią Antrąją lietuvių konferenciją, į kurią susirinkęs politinis lietuvių elitas priėmė reikšmingus Lietuvos ateičiai nutarimus.
Prieš 100 m. į Stokholmo viešbutį „Grand Hotel“ susirenka politinis lietuvių elitas. Prasideda Antroji lietuvių konferencija, joje dalyvauja 11 intelektualų – lietuvių politinių centrų atstovų iš Šveicarijos, Rusijos, Jungtinių Valstijų, Skandinavijos ir Lietuvos. Proga susirinkti, svarstyti ir priimti Lietuvos ateičiai reikšmingus nutarimus – ypatingai svarbi. Į neutralios valstybės sostinę susirinkę lietuvių politikai pritaria ir patvirtina Vilniaus konferencijos nutarimus. Apie vokiečių okupuotoje Lietuvos teritorijoje brandinamą nepriklausomos valstybės idėją jie praneša pasauliui ir pripažįsta Lietuvos tarybą aukščiausia visos lietuvių tautos interesų atstove.
„Stokholmo konferencija ir yra tas svarbusis įvykis, kada jie visi kartu, suvažiavę iš viso pasaulio, nusprendė suteikti plačius įgaliojimus tai dvidešimties žmonių Lietuvių tarybai, kuri po 4 mėnesių priėmė nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo“, – pasakoja L. Mažylis.
Švedijos sostinėje priimti nutarimai sustiprina vos prieš mėnesį sudarytos Lietuvos tarybos autoritetą. Tačiau svarbu ne tik tai. Po konferencijos Stokholme politinė lietuvių veikla užsienyje įgyja naują kokybę: formuojamas būsimos Lietuvos valstybės įvaizdis, ieškoma ryšių ir paramos aukščiausioje Švedijos valdžioje. Apie lietuvių siekį gyventi nepriklausomoje šalyje sužino sosto įpėdinis Karlas, o tuometis finansų ministras Hjalmaras Brantingas pareiškia, kad švedai džiaugsis išvydę naują, laisvą kaimyną – Lietuvos valstybę.
Tačiau kol švedų kaimynas kitame Baltijos krante tapo iš tiesų laisvas, mūsų nepriklausomybės kūrėjams teko nueiti ilgus ir sunkius kelius. Vienas kelių nepriklausomybės link lietuvių politikus vedė būtent per Stokholmą. Kaip ir kodėl – atskleis profesorius L. Mažylis trečiadienio vakarą po „Panoramos“ pirmojoje dokumentinėje apybraižoje, skirtoje Antrosios lietuvių konferencijos Stokholme 100-mečiui.
Šiemet LRT žiūrovai dar išvys Šveicarijoje filmuotą apybraižą, skirtą Antrosios Berno lietuvių konferencijos 100-mečiui ir Vokietijoje bei Lietuvoje kurtą abybraižą apie Gruodžio 11-osios nepriklausomybės deklaracijos priėmimo peripetijas. Profesorius L. Mažylis Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų pėdsakais seks ir kitąmet.