Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas sako, kad pirmoji parlamento sesija buvo vaisinga, tačiau būta ir „pašalinių kalbėjimų“.
„Per šitą trumpą laikotarpį įvykdėme užduotis, kurias buvome išsikėlę. Pirmiausia, suformavome Vyriausybę, patvirtinom ir patikslinom biudžetą, (…) priimta visa eilė labai svarbių įstatymų“, – Žinių radijui sakė socialdemokratas.
Per pratęstą rudens sesiją parlamentarai patvirtino 2025 metų biudžetą, priėmė Tautinių mažumų įstatymą, suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“,uždraudė azartinių lošimų reklamą, naujus karinius poligonus įsteigė Tauragės ir Šilalės rajonuose, paskelbė pirmalaikius merų rinkimus Panevėžio mieste, Joniškio ir Jonavos rajonuose, denonsavo kelias dvišales sutartis su Rusija ir Baltarusija.
„Pirma, trumpoji mūsų sesija tikrai buvo vaisinga, galime pasidžiaugti, nors daugiausia dėmesio buvo pašaliniams kalbėjimams ir veiksmams, bet tikrai yra rezultatyvių sprendimų“, – teigė J. Olekas.
Bene daugiausia dėmesio pastaruoju metu sulaukė vienos iš koalicijos partnerių – „Nemuno aušros“ – lyderio Remigijaus Žemaitaičio siekis tapti Seimo vicepirmininku.
Seimo vadovas Saulius Skvernelis yra sakęs R. Žemaitaičio kandidatūrą į šias pareigas teiksiąs tik tada, kai bus išspręstos jo „teisinės problemos“.
„Aušriečių“ lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo.
Jis anksčiau sausį naujienų portalui LRT teigė, kad jo kandidatūra į šias pareigas privalo būti teikiama, nepaisant to, ar teismas jį išteisins, ar nuteis.
R. Žemaitaitis pernai gruodžio pabaigoje pranešė, kad jeigu nebus vykdoma koalicijos sutartis dėl antro „aušriečių“ Seimo vicepirmininko paskyrimo, partija gali trauktis iš valdančiosios koalicijos.
Į vieną iš dviejų priklausančių vicepirmininko pareigų „aušriečiai“ buvo delegavę Agnę Širinskienę, tačiau dėl nesutarimų ji paliko „Nemuno aušros“ frakciją Seime ir žada palikti šias pareigas.
Dėl jos pasitraukimo dar turės balsuoti Seimas.
