Sušalusio vandens lopinėlis, esantis už šiaurinės Grenlandijos pakrantės, kuris kadaise buvo žinomas, kaip „paskutinio ledo teritorija“, pirmą kartą istorijoje pradėjo byrėti.
Šis Arkties regionas yra tapęs namais seniausiam ir storiausiam regiono ledui, kuris iki šiol buvo atsilaikęs prieš klimato kaitos poveikį.
Nors iki šiol niekada nebuvo dokumentuotas šio Arkties regiono ledo byrėjimo faktas, ekspertų teigimu, vien per šiuos metu tai įvyko jau du kartus, o tai lėmė šilti vėjai ir aukšta temperatūra, skelbia „The Guardian“.
Mokslininkai iki šiol dar to nebuvo regėję. Tai liūdinantis ir kartu gąsdinantis reiškinys.
Vandenys už šiaurinės Grenlandijos pakrantės yra vienoje šalčiausių visos Arkties zonų ir ilgą laiką buvo manoma, kad ši teritorija bus paskutinė, kuri pajus tirpsmo poveikį, lyginant su kitais regionais.
Šiame dreifuojančiame ledyne dabar atsivėrė didžiausias plyšys nuo pakrantės, kuris kada nors buvo fiksuotas oficialiuose įrašuose.
Tai tik naujausia žinia tarp nerimą keliančių Arkties jūros ledynų mažėjimo tendencijų, kurias skatina klimato kaita.
Jūros ledo plotai staigiai sumažėjo vasaros pradžioje ir nors rugsėjį nesitikima fiksuoti naujo rekordinio minimumo, ekspertai skaičiuoja, kad ledynų plotas vis tiek bus tarp žemiausiųjų lygmens, fiksuoto per 40 stebėjimo metų.
Dabartinis plotas yra 1,58 milijonų kvadratinių kilometrų žemiau 1981-2010 metų vidurkio, tačiau 868000 kvadratinių kilometrų aukščiau rekordinio minimumo, kuris šiuo metų laiku buvo fiksuotas 2012 metais.
Mokslininkai skelbia, kad 2018 minimumo mastas, greičiausiai, užims poziciją tarp ketvirto ir devinto mažiausio ploto rezultato stebėjimų istorijoje.