Ilgą Mėnulio įdubų sąrašą galima papildyti dar vienu krateriu.
Remiantis orbitiniais skaičiavimais, kovo 4-ąją į Mėnulį rėžėsi ilgus metus kosmose klajojusi raketa, visgi, smūgis nebuvo tiesiogiai stebimas, todėl gali tekti palaukti, kol bus gauti vaizdai, įrodantys šį įvykį.
Smūgis būtų įvyko tolimojoje Mėnulio pusėje, sakė astronomas Bill Gray, kuris pirmasis prognozavo šį susidūrimą.
Per kosmosą skriedamas maždaug 9300 km/val. greičiu, maždaug keturias tonas sveriantis objektas būtų sukūręs „10 ar 20 metrų skersmens“ kraterį, „AFP“ sakė Gray.
Objekto greitis, trajektorija ir susidūrimo laikas buvo apskaičiuoti naudojantis antžeminių teleskopų stebėjimais.
Raketos identifikavimas tapo diskusijų objektu, nes nėra oficialaus subjekto, atsakingo už kosmoso šiukšlių sąrašų rengimą ir jų sekimą giliajame kosmose.
Gray, nepriklausomas rangovas, kuris sukūrė orbitinio skaičiavimo programinę įrangą, naudojamą NASA, medžioja ir stebi žmonių sukurtas nuolaužas, kad mokslininkai neteisingai jų nepalaikytų asteroidais arba bereikalingai jų nestebėtų.
Iš pradžių jis manė, kad tai ką mato yra „SpaceX“ raketa, tačiau vėliau jis persigalvojo ir teigė, kad tai trečiosios „Chang’e 5-T1“ pakopos stiprintuvas, paleistas 2014 m., kaip Kinijos kosmoso agentūros Mėnulio tyrimų programos dalis.
Pekinas atmetė savo atsakomybę ir teigė, kad aptariamasis stiprintuvas „saugiai pateko į Žemės atmosferą ir čia visiškai sudegė“.
Tačiau anot Gray, Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas supainiojo dvi misijas panašiais pavadinimais ir iš tikrųjų kalbėjo apie daug vėliau paleistą raketą.
Kaip bebūtų, tik NASA „Lunar Reconnaissance Orbiter“ ir Indijos „Chandrayaan-2“, kurie abu skrieja Mėnulio orbitoje, galės užfiksuoti kraterio vaizdus.
JAV kosmoso agentūra vėlyvą sausį sakė norintys ištirti kraterį, tačiau teigė, kad jo suradimas taps iššūkiu, galinčiu trukti kelias savaites ar net mėnesius.
Anot Gray, abu zondai bet kurį Mėnulio regioną gali stebėti kartą per mėnesį.
Nėra neįprasta raketų pakopoms būti paliktoms kosmose, po to, kai paleidus kosminį erdvėlaivį jos būna atlikusios savo tikslinę misiją.
Visgi, tai būtų pirmas kartas, kai buvo numatomas neplanuotas susidūrimas su Mėnuliu.
Kosminis erdvėlaivis anksčiau tyčia rėžėsi į Mėnulį moksliniais tikslais, pavyzdžiui, kaip „Apollo“ misijų metu, siekiant išbandyti seismometrus.