Europą varginusi sausra neaplenkė ir mūsų krašto. Nuo sausros nukentėję ūkiai bando atsigauti po rugpjūčio lietingesnių orų. „Ankstyvųjų daržovių derlius buvo prastas. Nedžiugina bulvių, burokėlių, kopūstų derliai“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė. Pasak jos, kuomet ūkiai nuims visą derlių ir suveš jį į saugyklas, tuomet ir matysime, kiek plačiai reiks atverti pinigines už lietuviškas daržo gėrybes.
Daugėja pigesnės produkcijos
Ekspertai sako, ruduo atneša tradicinį kainų kilimą. Prekių ir paslaugų brangimu baigėsi vasara. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad rugpjūtį užfiksuota beveik pustrečio procento vidutinė metinė infliacija. Iš prekių daugiausia brango maistas.
Pastaruosius trejus metus kainos kildavo rugsėjį – pernai ir užpernai – po 3 proc. Ekspertai prognozuoja, kad ne išimtis bus ir šis ruduo. Prekės, nors už dalį maisto teks mokėti daugiau nei prieš metus, šį mėnesį, prognozuojama, brangs santūriai.
Pirmosios šviežios bulvės tikrai nedžiugino savo kaina. Pirkėjai net juokavo, kad jų kaina buvo kaip auksinių. LDAA vadovė ramina, esą, kaip ir kiekvienais metais tokiu metu, rudenį, daržovių kainos sumažėja.
„Rinkoje atsiranda produkcijos, kurią augintojams reikia greičiau parduoti, ypač tiems, kurie neturi saugyklų. Taip pat gausu daržovių, kurios yra neišvaizdžios, per mažos ar per didelės – neatitinka prekybos standartų ir reiklių pirkėjų poreikių“, – daržovių kainų mažėjimo priežastis komentuoja LDAA vadovė.
Ūkininkai kaltinami nepagrįstai
Pašnekovės teigimu, bulvių, morkų, svogūnų kaina, įsibėgėjant rugsėjui, yra ta pati kaip ir praėjusiais metais. „Šių daržovių kaina visą rugsėjį ir spalį nedidės, gal netgi dar kiek kris“, – prognozuoja Z. Cironkienė ir priduria, kad kainos pirkėjo nenaudai gali keistis tuomet, kai visos daržovės pasieks saugyklas.
Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas pastebi, kad vidutinė bulvių kaina pernai metų rugpjūtį buvo 34 ct., o šių metų paskutinį vasaros mėnesį – 50 ct. „Ūkininkai atsiduria tarsi dvigubam prese. Prekybininkai iš jų bando nuderėti mažesnę kainą. O iš kitos pusės jie patiria visuomenės spaudimą dėl vis per didelių kainų“, – augintojus stoja ginti A. Vizickas.
Z. Cironkienė taip pat reiškia palaikymą daržovių augintojams. Pasak jos, šiuo metu visuose prekybos tinkluose pamatysime bulvių ir kitų daržovių akcijas. Toms akcijoms, pasak LDAA direktorės, ūkininkai produkciją parduoda už 15-16 centų, o „parduotuvėse jau matome du kartus didesnes kainas“. „Augintojams yra skaudu, kuomet jie yra kaltinami dėl aukštų kainų“, – neslepia pašnekovė.
Guodžia rugpjūčio lietus
LRT.lt informuoja, kad šiuo metu kilogramo bulvių šalies prekybos centruose kaina gali skirtis bene per pus – nuo 0,35 iki 0,69 eur. Turgavietėse už bulvių kilogramą prašoma nuo 20-ies euro centų iki pusės euro. Kaimyninėje Lenkijoje bulvių kilogramas kainuoja panašiai – apie pusę euro.
LDAA vadovė atkreipia dėmesį į tai, kad burokėlių kainos vis dar gan didelės. Tokią situaciją, pasak jos, lemia prastas burokėlių derlius. „Dėl sausros burokėlių augimas vėluoja. Augintojų dar netenkina šių daržovių dydis, todėl burokėlių pasiūla kol kas maža. Šios priežastys sąlygoja gerokai didesnę burokėlių kainą šį rugsėjį, palyginti su praėjusiais metais“, – situaciją komentuoja Z. Cironkienė.
Burokėlių kaina tiek prekybos centruose, tiek ir turgavietėse svyruoja ties pusės euro riba.
„Vasara buvo bloga, ji nieko gero žemės ūkiui nežadėjo. Sausi iš bėdos išlipo tik tie ūkininkai, kurie turėjo geras laistymo sistemas“, – sako LDAA direktorė. Pasak jos, guodžia kiek gausesnis rugpjūčio lietus, tad daržovių derliai, tikimasi, pasieks bent vidutinius.
Lietuvos prekiniai ūkiai turėtų visiškai patenkinti prekybos tinklų poreikius, iš dalies ir didmenininkų, nors pastarieji, Z. Cironkienės teigimu, dažniau renkasi lenkišką produkciją. „Daržovių kiekių tikrai pakanka ir netgi dalį mes turime numatę eksportuoti. Šiemet, be to, dar ir bulvių plotai yra gerokai padidėję augintojų, kurie turi ir saugyklas, ir laistymo įrangas. Plėtėsi ir burokėlių laukai Lietuvoje“, – optimistiškai kalbėjo LDAA vadovė ir patikslino, kad bulvių ir burokėlių ūkiai plėtėsi dėl vieno tikslo, kad būtų daugiau produkcijos eksportui, nenuskriaudžiant vietos vartotojo.
Pigo tik morkos
LRT.lt informuoja, remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) tyrimų duomenimis, kad šių metų paskutinę rugpjūčio savaitę, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, Lietuvos didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse lietuviškos bulvės ir daržovės vis dar buvo brangesnės: pvz.: nesupakuotų bulvių vidutinė kaina – 30,61 proc. (kainavo 0,64 EUR/kg), burokėlių – 69,77 proc. (kainavo 0,73 EUR/kg), baltagūžių kopūstų – 57,14 proc. (kainavo 0,66 EUR/kg), svogūnų – 97,67 proc. (kainavo 0,85 EUR/kg), trumpavaisių agurkų – 65,75 proc. (kainavo 1,21 EUR/kg), pomidorų – net 114,49 proc. (kainavo 1,48 EUR/kg). Tik nesupakuotos morkos šiuo laikotarpiu šiemet buvo pigesnės 1,61 proc. (kainavo 0,61 EUR/kg).
Augintojų apklausos duomenimis, šiemet rugpjūčio antroje pusėje bulvių kaina augintojų ūkiuose buvo didesnė 35,00 proc., burokėlių – 50,00 proc., baltagūžių kopūstų – 41,67 proc., svogūnų – 26,92 proc., plautų morkų – 12,73 proc. Lauko daržovių kainas įtakoja mažesnis derlingumas, jų trūkumas tam tikrais laikotarpiais kol dar neprasidėjo rudeninis derliaus nuėmimas, taip pat ir didesnės kainos kaimyninėse šalyse.
Šiltnamiuose išaugintų daržovių augintojų kainos šiemet buvo taip pat didesnės: trumpavaisių agurkų – 61,11 proc., pomidorų – 2,9 karto. Pomidorų ir agurkų kaina prieš metus rugpjūčio mėn. buvo labai sumažėjusi dėl didelės jų pasiūlos esant labai karštam orui.
Visuomenė ruošiama kainų augimui
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė–Pikčienė, vertinanti visą vartotojų kainų krepšelį, labiausiai per metus mato brangstančias paslaugas, o prekių segmente – maisto produktus. „Prekių kainų augimas nebuvo didelis – siekė 1,8 proc. Tai, kad maisto kainos augo sparčiausiai, lėmė antrus metus iš eilės prastesnis derlius, kaštų augimas. Vis tik, galima pasidžiaugti, kad bendras infliacijos vidurkis yra sveikas kaip tokiai mažai atvirai ekonomikai (Lietuvos), kuri dar vis pakankamai sparčiai auga ir ta sveikata yra tam, kad ekonomikos variklis nesustotų – jeigu kainos neaugs, tuomet nebus prasmės mums stengtis tų pinigėlių įdarbinti, kad jie generuotų grąžą“, – infliacijos sveikatos būklę diagnozuoja LLRI vyr. ekspertė.
„Matome, kad lentynose žalia mėsa jau pabrango, o mėsos gaminiai dar ne. Tai vienas šaltinių kainoms augti“, – sako A. Vizickas. Pasak jo, yra matomos intensyvios spekuliacijos spaudoje apie grūdų kainas, prastą derlių mūsų regione.
„Galimai taip visuomenė psichologiškai ruošiama miltų, duonos gaminių brangimui. Bet jei žiūrėti globaliai, derlius yra didesnis, grūdų kaina biržose yra mažesnė nei praėjusiais metais“, – pastebi kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas.
Pašnekovui pritaria I. Genytė–Pikčienė. Jos vertinimu, gerų rezultatų nerodanti makroekonominė aplinka pasaulyje nežada kažkokių kainų šuolių. „Tiek naftos kainos, tiek javų kainos Europoje yra gerokai žemesnės negu pernai metais. Tai neturėtų duoti stimulo vilnyti kainų augimui per pridėtinės vertės grandines“, – įsitikinusi ekonomistė.
Kainas nokina ir emigracijos pėdsakas
I. Genytė–Pikčienė konstatuoja, kad paslaugų kainos iš ties augo apčiuopiamai – vidutiniškai 4,5 proc. „Tačiau paslaugomis namų ūkiai naudojasi daug rečiau, nei perka prekes, – pastebi ekonomistė. – Vizitai pas kirpėją, į restoranus, pas automechanikus tikrai nėra dažni. Paslaugų infliacija yra jaučiama ir stebina mus, nes tai nėra kasdieninio vartojimo prekės“.
Ekonomistės teigimu, paslaugų kainos kyla dėl to, kad „paslaugos kainodaroje didelę dalį sudaro darbo užmokestis, o darbo užmokesčio augimą sąlygoja ryški emigracijos pasekmė – darbuotojų trūkumas“. „Įtakos turėjo ir pernai metais įgyvendinta mokesčių reforma, kuri sumažino mokestinį spaudimą darbo pajamoms didėti. Visos šios priežastys paveikė paslaugų kainas. Jos brangsta ir tas brangimas tęsis ir toliau“, – įsitikinusi I. Genytė–Pikčienė.
Ekonomistė pastebi, kad skųstis vartojimo apetitu tikrai negalime. „Tą gerai iliustruoja mažmeninės prekybos apyvartos. O tai reiškia gerus namų ūkių vartojimo ir finansinius pajėgumus“, – konstatuoja LLRI vyriausioji ekspertė. Ekonomistė įspėja, kad ekonomika vystosi ciklais, tad reiktų galvoti apie taip vadinamą „ekonominę žiemą“ ir nepamiršti atsidėti pakankamą kiekį finansų taupymui, o ne viską išleisti vartojimui.