Piliečių mokslininkų (mėgėjai, kurie visiškai arba iš dalies atlieka įvairius mokslinius tyrimus), surinkti duomenys padėjo kosmoso orų prognozuotojams tiksliau numatyti kada Žemei smogs Saulės audros.
Kuomet tyrėjai papildo kompiuterinius modelius piliečių mokslininkų surinktais duomenimis apie vainikinės masės išsiveržimų dydžius ir formas, tuomet prognozės būna 20 kartų tikslesnės.
Papildantieji duomenys, surinkti savanorių per „Solar Stormwatch“ piliečių mokslininkų projektą, prognozių netikslumą sumažino 15 procentų.
„Vainikinės masės išsiveržimai yra dešrelės formos pliūpsniai, sudaryti iš milijardų tonų įmagnetintos plazmos, kuri išsiveržia iš Saulės atmosferos milijonų mylių per valandą greičiu,“ – pranešime spaudai sakė tyrimui vadovavęs mokslininkas Luke Barnard.
„Jie yra pajėgūs pažeisti palydovus, lemti elektros tinklų perkrovą ir veikti astronautus jiems pavojinga radiacija,“ – sakė Barnard, kosmoso orų mokslininkas iš Didžiosios Britanijos Redingo universiteto. „Dėl to prognozavimas kada jie juda susidūrimo su Žeme link yra labai svarbu.“
Kadangi vainikinės masės išsiveržimų greitis ir trajektorija labai skiriasi, dėl to mokslininkams kildavo sunkumų tiksliai prognozuojant kada ir kur Saulės audros smogs Žemei.
„Šiuo metu Saulės audrų prognozės remiasi vainikinės masės išsiveržimų stebėjimu vos tik jiems palikus Saulės paviršių, kas reiškia kad jos pasižymi dideliu netikslumo lygiu,“ – teigė Barnard. „Savanoriški duomenys pateikė antrąjį stebėjimų lygmenį, kuomet vainikinės masės išsiveržimai buvo labiau nusistovėję ir tai suteikė geresnį jų formų ir trajektorijos supratimą“.
Tyrėjų teigimu, tyrimas palaiko plataus lauko vainikinės masės išsiveržimų atvaizdavimo kamerų diegimą kosmoso orų stebėjimo misijose.
Realaus laiko nuotraukų, užfiksuotų kosminių erdvėlaivių kamerų, analizės galėtų padėti prognozių rengėjams tiksliai nustatyti Saulės audrų grėsmes kelias dienas iš anksto.