2021 m. balandį lietuviškajame feisbuke pradėjo veikti virtualus patrulis – puiki ir neabejotinai reikalinga iniciatyva kontroliuoti čia vykdomus pažeidimus. Nuo patruliavimo pradžios iki lapkričio gauta per 2,7 tūkst. pranešimų apie neleistiną elgesį. Toks skaičius greičiausiai nenustebintų nė vieno, bent keletą valandų per dieną praleidžiančio „scrollinant“ veidaknygėje.
Vieša paslaptis – nereikia vargti, kad bent vieną tokį pažeidėją pastebėtume ir patys. Kasdien vien šioje platformoje atsiranda įvairaus, neaiškaus turinio – nuo pyktį komentaruose liejančių tautiečių iki siūlomo greito internetinio uždarbio, kurį žmonės pamažu jau ima atpažinti kaip sukčiavimą. Užfiksavus tokį atvejį, galima informuoti virtualų patrulį, o šis, savo ruožtu, pradės nuo įspėjimo, tačiau vėliau gali grėsti ir kitokie nemalonumai, pavyzdžiui, ikiteisminiai tyrimai.
Per septynis feisbuko stebėjimo mėnesius net 77 atvejai buvo perduoti patikslinti aplinkybes. Pažeidimų TOP 3 atrodo taip: pirmoje vietoje įsitaisė 28 sukčiavimo atvejai, antroje – 18 „taškų“ surinkusi nelegali prekyba, o garbingą trečiąją vietą iškovojo neapykantos kurstymas, kurio pastebėta 15 atvejų. Daug, ar mažai? Kiek dar lieka neaptikta? Ką tai pasako apie mus (ar juos)?
Feisbuko komentarų funkcija egzistuoja nuo pat šios platformos įkūrimo pradžios ir nepanašu, kad būtų ruošiamasi ją panaikinti. Sakytume, gal ir gerai – žmonės turi galimybę nuoskaudas išlieti virtualioje aplinkoje, o ne kur kitur.
Deja, tai nėra vieno socialinio tinklo yda – veikiau apskritai internetinės erdvės skaudulys: šiurkščios, nepaaiškinamai piktos, nepriimtinos kalbos galima rasti beveik kiekviename portale, ypač – naujienų portaluose. Taip, žodžio laisvė, – neįmanoma uždrausti rašyti komentarų, o dar nerealesnis scenarijus – laukti pokyčių tokiame milžiniškame, kone visą pasaulį jungiančiame tinkle, kaip feisbukas.
Vis dėlto žodžio laisvė internete atvedė žmones prie pavojingos ribos, kur kasdien balansuojama tarp mielų jaustukų prie nuotraukų ir grasinimo susidoroti su „tuo gėjūkščiu“, „babajum“, linkėjimų mirti, grasinimų nudobti. Tokia „saviraiška“ yra didelė, ir kelių paspaudimų ekrane būdu apčiuopiama visuomenės problema. Tad, kaip ją spręsti?
Pradėti nuo „savęs“ – pavyzdžiui, mūsų lietuviškų naujienų portalų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto tyrėjų komanda – prof. Tomas Krilavičius, dr. Danguolė Kalinauskaitė, dr. Justina Mandravickaitė, Eglė Kankevičiūtė ir Milita Songailaitė 2022 metais tuo klausimu turės ką pasiūlyti – projekte „Be Hate-Free“ yra kuriamas inovatyvus įrankis, padėsiantis sumažinti neapykantos kalbos apraiškas interneto platybėse.
Šia iniciatyva kartu siekiama spręsti ir kitas susijusias problemas: plėsti žinias apie neapykantos kalbą, ugdyti visuomenės gebėjimus ją atpažinti ir įprotį apie tokius atvejus pranešti. Tam tikslui mokslininkų komanda ir dirbtinis intelektas (DI) suvienija jėgas – minėtas įrankis, paremtas būtent DI, padės atpažinti netinkamus, įžeidžiančius, neapykantą kurstančius komentatorių pasisakymus. Ši inovacija vystoma remiantis naujienų portalų anoniminių vartotojų paskelbtais komentarais, ir vien projekte mokslininkai tokių skaičiuoja bene 75 tūkst.
Dalį jų, žinoma, sudaro nekenkėjiškas turinys, pavyzdžiui, įvairios nuomonės, tačiau kitą dalį – sunkiai suvokiamos žmonių mintys, kartais priverčiančios ir suglumti, ir pasibaisėti. Visi tie komentarai yra kruopščiai atrenkami – anotuojami – rankiniu būdu. Paprastai kalbant, priskiriami kategorijoms pagal tai, ar juose randama neapykantos kalbos, ar ne. Iš šių pavyzdžių mokosi dirbtinis intelektas, kad vėliau, kai įrankis bus pabaigtas kurti, galėtų ir pats atlikti tokį visuomenei reikšmingą darbą. Vadinasi, piktiems komentatoriams ateina liūdnos dienos – turės pasukti galvą, kaip teks plūstis, kad komentarai apeitų dirbtinio intelekto užkardas.