Nuo liepos 1 d. iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą atkeliaujančioms mažos vertės siuntoms bus pradėtas taikyti pridėtinės vertės mokestis, net ir mažiausius, pigiausius siuntinius teks deklaruoti muitinėje. Lietuvos paštas ir Muitinės departamentas įtemptai rengiasi artėjantiems pokyčiams. Pokyčių rinkoje prognozuoja ir vietos prekybininkai.
Pokyčiams ruošiamasi daugiau nei metus
Lietuvos Pašto logistikos centre – darbai nenutrūksta visą parą. Gyventojams reikia pristatyti daugybę siuntinių, laiškų, o čia kiekvienas dirbantis žino savo vaidmenį. Nuo siuntų pristatymo į centrą, skirstymo iki jų perdavimo paštininkams.
Nors pastaraisiais mėnesiais Lietuvos paštui netrūko kritikos dėl stringančių siuntų pristatymo, didžiausias šįmet iššūkis dar priešaky. Logistikos centre atskirai surūšiuotos siuntos – iš Kinijos. Ko gero tai vieni paskutiniųjų gyventojų pirkinių iki šiol pamėgtomis kainomis. Nuo liepos prekes iš trečiųjų šalių jau teks deklaruoti, o tai reiškia ir pridėtinės vertės, ir muito mokesčius.
Lietuvos pašto vadovė pasakoja, pasirengimas pokyčiams vyksta jau seniai. Kartu su muitine diegiama bendra sistema, per kurią gyventojai galės susitvarkyti visus su siuntomis susijusius formalumus. Kaip viskas atrodys?
„Visoms siuntoms, net ir mažesnėms nei 22 eur. vertės, mes jas visas turėsime stabdyti, nukreipti į saugojimą tam laikotarpiui, kol jos bus tinkamai apdorotos – surinkta informacija, pateiktos deklaracijos, muitinės departamentas suskaičiuos mokesčius, pateiks mums informaciją, bus tie mokesčiai sumokėti ir tik tada tą siuntą mes galėsime dėti ant konvejerio skirstyti“, – apie būsimus pokyčius pasakoja Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Pašto vadovė prognozuoja, kad deklaruojamų siuntų kiekiai augs ne procentais, o gal ir šimtais kartų. Gyventojai sulauks trumpųjų žinučių su užklausa siuntinių laukiantiems gyventojams – ar jie patys ketins deklaruoti, ar tą gali padaryti paštas.
Lietuvos paštas nuo liepos 1 d. taikys atnaujintus tarpininkavimo įkainius (šiuo metu visoms siuntoms, kurių vertė viršija 22 eur., taikomas 8,69 eur. mokestis). Mažos vertės siuntoms, kai jų vertė neviršys 150 eur., bus taikomas 3 eur. tarpininkavimo mokestis. Siuntoms, kurios bus deklaruojamos ne per Lietuvos paštą, taip pat bus taikomas siuntos administravimo mokestis (kai deklaruojama savarankiškai ar per kitą tarpininką – 2 eur; kai importo mokesčiai apmokami prekės įsigijimo metu – 1 eur.).
Administravimo mokestis skirtas padengti siuntos saugojimo, apdorojimo ir informacijos perdavimo muitinei sąnaudas. Tad, pavyzdžiui, jeigu gyventojas nuspręs pasinaudoti Lietuvos pašto paslaugomis, tai įsigijus prekę už 20 eur., jos galutinė suma būtų apie 27 eur. Bet kitų tarpininkų įkainiai gali skirtis, tai lems ir galutinę siuntinio kainą. Gyventojai turės galimybę rinktis. Pasak A. Sungailienės, laikas per kurį bus pristatoma siunta, bent kurį laiką prailgės.

„Siuntos ilgas laikas bus tik pradžioje. Vėliau gyventojai, kai įpras, mes iš tikrųjų galėsime didžiąją dalį siuntų tokių, kai mokesčius pirkėjai pirkdami elektroninėse parduotuvėse galės susimokėti jau paties apsipirkimo metu“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė.
Neoficialiai kalbama, kad prieš pat įsigaliojant pokyčiams Europos Sąjungoje, trečiųjų šalių parduotuvės gali pačios įtraukti papildomus mokesčius. Kitaip tariant, prekės brangs, bet pasiekusios Europos Sąjungą paštuose judės mažumėlę sklandžiau. Muitinės departamentas žada, jog deklaravimas bus labai paprastas – sistema artimiausiu metu bus išbandyta ir parengta liepai. Atstovas Vitas Volungevičius sako, kad gyventojai turės registruotis Muitinės bendrojo naudotojų valdymo portale, o visi žingsniai kaip susitvarkyti mokesčius bus nesudėtingi.
„Dar bus toks palengvinimas – sistemoje jau bus parinktos grupės iš harmonizuotos prekių nomenklatūros prekių, kad nereikėtų ieškoti prekės kodo ir t. t. Bus grupė prekių ir gyventojas pasirinks, nurodys trumpą aprašymą lietuvių kalba“, – sako Muitinės departamento atstovas.

Kaip greitai siuntos pasieks gyventojus iš dalies lems ir jie patys. Ir dabar lemia. Lietuvos pašto logistikos centro konteineriuose – šūsnys prekių, kurių adresai, telefonai ir kita informacija svarbi pristatant siuntas – neteisinga: kur pristatyti prekes, jeigu adresas nurodytas Utena Visaginas, o pašto kodo – nėra? Lietuvos paštas teigia, tai opi problema, todėl ragina gyventojus atidžiai įvesti visus reikalingus duomenis. Ypač – telefono numerį.
Vietos prekybinininkai pokyčių laukia
Kadangi pokyčiai įsigalios visoje Europos Sąjungoje, vietinės elektroninės parduotuvės tai mato kaip galimybę pagerinti, o gal net ir įtvirtinti savo pozicijas siūlydamos konkurencingesnes kainas.
„Šitos datos mes jau laukiame kurį laiką. Iš esmės šita data pakeis tam tikrus vartotojų įpročius, kuriuos jie turėjo pirkdami prekes iš trečiųjų šalių. Ir tikėtina, kad pirkėjai rinksis pardavėjus, kurie prekiauja būtent vietinėse elektroninėse parduotuvėse“, – teigia „Pigu.lt“ rinkodaros vadovas Ernestas Kačerauskas.
Prognozuojama, jog prekės iš trečiųjų šalių brangs, o Europos Sąjungoje veikiančių parduotuvių asortimentas turėtų išlikti daugmaž panašiose kainų ribose. Gyventojai skaičiuos ir spręs, iš kur labiau apsimoka užsisakinėti prekes. O jeigu kainos taps panašios, esminiu faktoriumi lemiančiu sprendimą bus prekių pristatymo laikas.

Pastarieji pandemijos metai parodė tendenciją – dėl aižėjusių importo grandinių, prekių, tarkime iš Kinijos, buvo laukiama ilgiau negu įprastai. O ir patys gyventojai buvo priversti dažniau pirkti internete.
„Per šiuos pastaruosius metus labai pasikeitė vartotojų įpročiai. Jie atrado tai, kad internete yra daug patogesnis apsipirkimas negu fizinėje prekyboje. Asortimento plotis yra nepalyginamai didesnis ir kainos yra tikrai konkurencingesnės negu fizinėse parduotuvėse“, – sako E. Kačerauskas.
Pastebima ir dar viena tendencija – trečiųjų šalių prekybininkai kuria sandėlius Europos Sąjungoje. Juose dažniausiai atsiduria populiariausios prekės. Gyventojai jas užsisako per trečiųjų šalių parduotuves, tačiau jų sulaukia iš Europoje esančių sandėlių. Tačiau pirkinių kaina jau kiek kitokia.
