Pieno produktai Lietuvoje toliau brangsta. Pavyzdžiui, pagal pieno brangimą, Lietuva rugpjūtį buvo pirma Europos Sąjungoje (ES). Nors energetinių išteklių kainos pastaruoju metu traukėsi, verslininkai tikina, kad prekių kainos parduotuvėse taip greitai nesikeičia.
2 litrų pieno pakuotė kai kuriuose Lietuvos prekybos centruose jau viršija 3 eurus.
Eurostato duomenimis, žaliavinis pienas rugpjūtį, lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu, tarp ES šalių Lietuvoje brango labiausiai – 65 proc.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad pastaraisiais mėnesiais elektra atpigo ketvirtadaliu, o dujos – 50 proc. Paklaustas, ar situacija su pieno produktų kainomis dėl to pamažu stabilizuojasi, įmonės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa atkreipė dėmesį, kad kainos parduotuvėse taip greitai nesikeičia.
„Tam, kad pakeistum produkcijos kainą, pagal galiojančias sutartis, geriausiu atveju užtrunka 2 mėnesius, greičiausiai – 3–4 mėnesius. Tai, kad paskutiniu metu, ačiū Dievui, atpigo energetiko kainos, kol kas dar jokio efekto kainoms nepadarė.
Iš kitos pusės, mes džiaugiamės, kad energetikos kainos nuo rugpjūčio sumažėjo beveik perpus. Jeigu lygintume su metų pradžia, jos bet kokiu atveju yra kokius 3 kartus didesnės“, – LRT RADIJUI komentavo D. Trumpa.
Vertindamas valstybės biudžete numatytas 2,5 mlrd. eurų lėšas energetinių išteklių kainoms verslui kompensuoti, D. Trumpa sutiko, kad ši suma yra ženkli, bet kompensacijų mechanizmas, pastebėjo jis, įsijungia tik tada, kai elektros kaina yra daugiau kaip 3 kartus didesnė, nei metų pradžioje.
„Tik tada ji įsijungia ir dengia pusę virš 24 euro centų. Pavyzdys, spalį elektrą perkant biržoje (mėnesis beveik baigėsi), būtų 22 euro centai. Reiškia, Vyriausybei net nereikės įjungti kompensavimo mechanizmo“, – atkreipė dėmesį D. Trumpa.
Sako, kad pagrindinis žaidėjas – prekybininkai
Paklaustas apie augančias pieno supirkimo kainas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis pabrėžė, kad pieno kainai ūkininkai neturi jokios įtakos. Pagrindinis žaidėjas, jo tikinimu, yra prekybininkai.
„Žinoma, D. Trumpa negali pasakyti. Jei jis pasakys prieš prekybininkus, jis bus išmestas iš lentynos“, – pridūrė J. Vilionis.
J. Vilionis tvirtino, kad prekybininkų dalis sudaro iki 39 proc. pieno kainos.
„Jie [prekybininkai] savo dalies nesimažina, mažina perdirbėjams, o perdirbėjai paskui mums. <…> Kitas dalykas, Lietuvoje mes pagaminame 110 tūkst. tonų pieno per mėnesį. 45 tūkst. tonų atsivežame iš Latvijos ir Estijos.
Apie 50 proc. savo pagaminto pieno mes eksportuojame, tai iš esmės vartojame latvišką, estišką pieną. Kiek moka Latvijoje, Estijoje, čia jau jų paklauskite ir kokiomis galimybėmis konkuruoti reikia. Taip kad šis pieno kiekis Lietuvoje mažėja, <…> ūkininkai traukiasi iš rinkos, jauni neateina“, – kalbėjo J. Vilionis.
D. Trumpos aiškinimu, pagrindinis veiksnys kainos struktūroje yra konkurencija.
„Galimybė mokėti ūkininkams 65 proc. daugiau už pieną šių metų rugpjūtį, nei praėjusių metų rugpjūtį, nulėmė tai, kad eksporto rinkose buvo labai gera situacija, pradedant nuo praėjusių metų pabaigos, iki šių metų vasaros pradžios.
Visame pasaulyje buvo didelė pieno produktų paklausa, labai geros kainos. Tai leido mums parduoti daug ir brangiai. Tai leido mokėti gerokai didesnes kainas nei praėjusiais metais“, – dėstė D. Trumpa.
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra didesnė nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Paklaustas, ar tokia situacija, kai Lietuvoje už pieną mokama daugiau nei vakarų Europoje ir dėl to ten produktai pigesni, yra normali, J. Vilionis atsakė – „nieko panašaus“.
„Imkite pagal klasifikaciją, tai kiek tų stambių [ūkininkų]. Jeigu yra 14 tūkst. pieno gamintojų, iš kurių 41 ūkis yra stambus, kuris laiko virš 500 karvių, ir paskui virš 100 karvių yra 254 ūkiai, tai tegul paima D. Trumpa pasako, kiek jis moka tiems mažesniems pieno gamintojams, ir kiek moka šiems didesniems“, – kalbėjo J. Vilionis.
Paklaustas, ar kainos galėtų dar labiau kilti, D. Trumpa pasikartojo, kad pieno produktų kaina priklauso nuo situacijos rinkose, kuri sparčiai keičiasi.
„Lietuvos vietinėje rinkoje (galite pamatyti lentynose) konkuruoja ne tik tarpusavyje gamyklos, „Rokiškio sūris“ ar kitos pieninės, bet ir su latvių gamintojais, ypač su lenkų gamintojais, su vokiečių gamintojais. Jeigu mes parduotume brangiau, nei produktai kainuoja rinkoje, mūsų vietą užimtų lenkų, vokiečių, čekų gamintojai“, – pažymėjo D. Trumpa.
