Pernai užfiksuotas mažiausias išvykusiųjų iš šalies Lietuvos piliečių skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Kaip paskelbė Užsienio reikalų ministerija (URM), remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais iš šalies išvyko 9 486 Lietuvos piliečiai, į Lietuvą sugrįžo 18 934 žmonės.
Daugiausia grįžusiųjų – iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos ir Nyderlandų.
„2024 metai tapo istoriniais – pirmą kartą į Lietuvą grįžo dvigubai daugiau Lietuvos Respublikos piliečių, nei iš jos išvyko“, – URM pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Anot URM, penkerius metus sugrįžtančių piliečių skaičius yra didesnis nei išvykstančių.
Pernai atlikta metinė Lietuvos diasporos apklausa rodo, kad 22 proc. respondentų, gyvenančių užsienyje, planuoja grįžimą į Lietuvą, dar 57 proc. tokios galimybės neatmeta.
Pagrindinė grįžimo priežastis – Lietuvoje gyvenanti šeima, draugai. Didelė dalis respondentų taip pat nurodė, kad niekur nesijaučia taip gerai, kaip Lietuvoje, įvardino aukštą gyvenimo kokybę, norą dirbti ir kurti Lietuvai, vykstančius teigiamus pokyčius.
„Džiugu, kad vis daugiau mūsų tautiečių tai mato ir renkasi gyvenimą kurti būtent savo tėvynėje. Galimybes Lietuvoje atranda ir jau užsienyje gimę jaunieji lietuviai. Lietuvoje laukiame visų tautiečių ir esame pasiruošę padėti, kad grįžimo procesas būtų kuo sklandesnis“, – teigia K. Budrys.
Užsienio reikalų ministerijoje, koordinuojančioje diasporos politikos įgyvendinimą, nuo pernai veikia vieno langelio informacijos centras „Grįžtu LT“: interneto svetainėje griztu.lt, telefonu, elektroniniu paštu ir internetinio pokalbio būdu teikiama informacija grįžtantiems, atvykstantiems ar svarstantiems apie grįžimą į Lietuvą diasporos atstovams.
