Plastikas, ypač tokie vienkartinio naudojimo produktai, kaip buteliai, maišeliai ir maisto pakuotės, padeda gyventi patogiau. Tačiau didelė dalis plastiko gaminių nepasiekia perdirbimo įrenginių ir baigia savo gyvavimo ciklą sąvartynuose ar netgi gamtoje. Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, kuo daugiau plastiko turi būti perdirbama ir panaudojama naujoms prekėms gaminti.
Plastikinių produktų gamyba per paskutinius kelis dešimtmečius išaugo, tačiau ES yra perdirbama vos 32,5 proc. visų plastiko atliekų, rodo Eurostato duomenys. Deja, pasauliniu mastu didelė plastiko dalis atsiduria net ne sąvartynuose, o gamtoje. Milžiniška dalis plastiko atsiduria jūrose, vandenynuose ir jų pakrantėse, atkreipia dėmesį Diana Ramanauskaitė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.
„Plastikas lėtai skaidosi, todėl patekęs į aplinką, jis gali išlikti nepakitęs dešimtmečius ar net šimtmečius. Plastikas kenkia gyvūnams – jie dažnai žūsta palaikę plastiko pakuotes maistu arba įsipainioję į apleistus ar pamestus žvejybinius tinklus, kurie taip pat yra plastiko atliekos“, – sako D. Ramanauskaitė.
Ji pažymi, kad plastikas suyra ypač lėtai: gali prireikti net iki 1000 metų. Be to, plastikinis gaminys niekada neišnyksta iki galo, tik virsta į mikroplastiką, vėliau suyrantį į dar mažesnes daleles – nanoplastiką.
„Mikroplastiko dalelių galima rasti visur: jūrose, ežeruose, upėse ir net mūsų kasdieniame gyvenime. Mikroplastikas patenka į mitybos grandinę vandens telkiniuose, kur juo minta vandens gyventojai. Vartojant žuvį ar kitus vandens gyvūnus, mikroplastikas gali patekti ir ant mūsų stalo. Sunku patikėti, bet vartojant maistą iš plastikinių pakuočių į skrandį per metus gali patekti daugiau nei 200 g mikroplastiko“, – teigia „Gamtos ateitis“ atstovė.
Plastiko perdirbimas
Siekiant mažinti plastiko naudojimą, galima rinktis alternatyvas: pakuotes ar gaminius iš bambuko, grybienos ar kukurūzų krakmolo. Tačiau alternatyvų ne visada yra, todėl svarbu pasirūpinti, kad jau panaudoti plastiko produktai ar pakuotės taptų naujais daiktais.
„Rūšiavimas yra svarbus tvarios plastiko ekonomikos žingsnis. Tik tinkamai surūšiuotas plastikas gali būti efektyviai perdirbtas ir paverstas naujomis prekėmis. Rūšiavimas leidžia atskirti skirtingas plastiko rūšis, tokiu būdu padidinant perdirbimo efektyvumą“, – sako D. Ramanauskaitė.
Plastiko rūšiavimas taip pat leidžia atskirti tą plastiką, kuris negali būti perdirbtas, ir ieškoti alternatyvių būdų jo tvarkymui. Pavyzdžiui, perdirbti netinkamos atliekos yra vežamos į kogeneracines elektrines, kur jas deginant yra gaminama elektros ir šilumos energija.
Iš seno plastiko – nauji produktai
Perdirbtas plastikas gali būti panaudojamas kitų produktų gamyboje, pažymi „Gamtos ateitis“ atstovė. Pavyzdžiui, iš jo gali būti gaminami indai maistui, pakavimo juostos, užpildai, automobilių dalys, vazonai, sėklų padėklai, laistytuvai, apranga ir kt.
„Rinkdamiesi kuo daugiau perdirbto plastiko gaminių galime ne tik mažinti poreikį kurti naują, bet ir tausoti neatsinaujinantį iškastinį kurą (naftą), mažinti naujo plastiko gamybai reikalingas energijos sąnaudas ir sumažinti į atmosferą išmetamų dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido, kiekį“, – sako D. Ramanauskaitė.
