Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius ŽIV infekcija Lietuvoje diagnozuota 93 asmenims (80 vyrų ir 13 moterų). Tai vienuolika atvejų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pagal galimą užsikrėtimo būdą, daugiau nei pusė (62,4 proc.) naujų ŽIV atvejų (58) išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. 22 asmenys ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius, 13 asmenų užsikrėtimo būdas neišaiškintas.
Daugiausiai naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus (44) apskrityje, Klaipėdos – 9, Šiaulių ir Utenos – po aštuonis, Kauno – 7, Marijampolės – 5, Panevėžio – 4, Alytaus – 3, Tauragės ir Telšių – po du. Taip pat šiemet Lietuvoje užregistruota ŽIV infekcija vienam užsieniečiui. Pagal amžiaus grupes, daugiausiai naujų atvejų nustatyta 30-39 metų amžiaus grupėje.
Kas antras naujas ŽIV atvejis (49) buvo nustatytas Kalėjimų departamento (KD) prie LR Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose ir tai 1,8 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (27). Daugiausiai naujų ŽIV atvejų per 2017 – ųjų penkis mėnesius nustatyta Alytaus pataisos namuose (35). Pernai KD pavaldžiose įstaigose išaiškinta 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai sudarė trečdalį visų naujų atvejų.
Iš viso iki šių metų birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 2842 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma – 2262 vyrai ir 580 moterų. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS ir kas aštuntas asmuo, kuriam diagnozuota ŽIV infekcija Lietuvoje, yra jau miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.
Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV (beveik 60 proc.) Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, 21,7 proc. užsikrėtusiųjų per heteroseksualius santykius, 8,3 proc. – per homoseksualius santykius bei dešimtadalio ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas. Lietuvoje registruoti šeši perinataliniu būdu ŽIV užsikrėtę vaikai.
Pernai Lietuvoje ŽIV ligos gydymui antiretrovirusinė terapija buvo skirta 754 pacientų, įskaitant ir nuteistuosius esančius įkalinimo įstaigose.
Beveik kas antras pacientas Lietuvoje gaunantis antiretrovirusinę terapiją yra švirkščiamųjų narkotikų vartotojas.