Didžiausias tokio pobūdžio globalus tyrimas nustatė, kad šimtai pasaulio upių, nuo Temzės iki Tigro, yra užtvindytos pavojingą lygį pasiekusiu antibiotikų kiekiu.
Antibiotinė tarša yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip bakterijos geba įgauti atsparumą nuo gyvybes gelbstinčių medikamentų. Būtent dėl to daugeliui žmonių jie tampa nebeveiksmingi, praneša theguardian.com.
Jungtinės Tautos neseniai skelbė, jog išaugęs bakterijų atsparumas antibiotikams yra globali sveikatos krizė, kuri iki 2050 metų gali pražudyti 10 milijonų žmonių.
Vaistai savo kelią į upes ir dirvožemį randa per žmonių ir gyvūninės kilmės atliekas bei išteka iš nuotekų valymo ar vaistų gamybos įrenginių.
Upėse rasti antibiotikai yra itin svarbūs rimtų infekcijų gydymui.
Austrijoje, tarp Dunojaus upėje surinktų pavyzdžių aptikti septyni antibiotikai, tarp kurių ir klaritromicinas, naudojamas kvėpavimo trakto infekcijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar bronchitas, gydymui. Jo lygis beveik keturis kartus viršijo lygį, kuris laikomas saugiu.
Dunojus, kuri yra antroji pagal ilgį Europos upė, buvo labiausiai užteršta viso žemyno upė. Aštuoni procentai Europoje tirtų vietovių viršijo saugią ribą.
Temzė, kuri yra laikoma viena iš švariausių Europos upių, buvo užteršta penkiomis antibiotikų rūšimis.
Pavojų kelia net ir tos upės, kurios yra užterštos žemu antibiotikų lygmeniu. Mokslininkai nerimauja, kad net ir žemos koncentracijos, stebėtos Europoje, gali paskatinti atsparumo evoliuciją ir padidinti tikimybę, kad atsparumo genai bus perduoti į žmogaus patogenus.
Mokslininkai testavo 711 tyrimų vietų 72 šalyse ir antibiotikų aptiko 65% iš jų. 111 vietų antibiotikų koncentracija viršijo saugų lygį, o blogiausiame iš šių atvejų lygis saugią ribą viršijo daugiau nei 300 kartų.
Skurdesnėse šalyse, bendrai žiūrint, antibiotikų koncentracija upėse buvo aukštesnė. Prasčiausia situacija fiksuota Afrikoje ir Azijoje.
Rekordas pasiektas Bangladeše, kur metronidazolo, naudojamo gydyti vaginalines infekcijas, kiekis čia daugiau nei 300 kartų viršijo saugų lygį.
Jų likučiai aptikti netoli nuotekų vandenų valymo įrengimų, kurie mažesnių pajamų valstybėse dažnai pasižymi netinkamomis technologijomis, kurios negeba iš nuotekų pašalinti medikamentų likučių.
Tyrėjai teigė, kad medikamentų lygis kai kuriose Kenijos upėse buvo toks aukštas, kad čia negalėjo išgyventi jokios žuvų rūšys. Ten stebėtas visiškas populiacijos krachas.
Netinkamai tvarkomos nuotekos ir atliekos išmetamos tiesiai į upes, kas ir buvo stebėta Kenijos tyrimų vietose. Tai taip pat lėmė aukštas antibiotikų koncentracijas, kurios saugų lygį viršijo iki 100 kartų.
Šiuo metu tyrėjų komanda planuoja vertinti aplinkosauginį antibiotinės taršos poveikį laukinei gamtai: žuvims, bestuburiams gyvūnams ir dumbliams.