Lietuvoje kasmet buityje susidaro apie 30-39 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų, kurios nėra rūšiuojamos. Jos negali būti tinkamai sutvarkytos, nes patenka į bendrą buitinių atliekų srautą. Tai patvirtina ir „Eurostat“ duomenys, kurie rodo, kad per metus mūsų šalies gyventojų buityje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekis, tenkantis vienam žmogui, yra apie 12 kg. Vertinant Europos kontekste, tai yra itin didelis skaičius, kuris, problemos nesprendžiant dabar, tikėtina, augs dar sparčiau.
Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija (toliau – PATVA) atkreipia dėmesį, kad buityje susidarančių pavojingųjų atliekų tvarkymo tema Lietuvoje yra gvildenama ne vienerius metus, tačiau tik 2023 metų liepą patvirtinus „Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodiką“, į buityje susidarančių pavojingųjų atliekų tvarkymo problematiką valstybės mastu imta žvelgti atsakingiau.
„Vyraujanti pavojingųjų atliekų neatskyrimo nuo komunalinių atliekų praktika yra ydinga, kenkia gamtai ir patiems gyventojams, nes tai sukelia ne tik cheminę aplinkos taršą, bet neretai tampa ir tiesiogine gaisrų priežastimi“, – sako Marius Busilas, PATVA vadovas.
Jis priduria, kad pirmasis žingsnis, nors ir užtruko, jau yra žengtas – atsirado metodika, aiškiai aprašanti pavojingųjų atliekų identifikavimo taisykles. Buityje naudojamų dažų, lakų, klijų pakuotės, trąšos, medicininės atliekos (sauskelnės, tvarsliava, švirkštai), valikliais, šarmais, rūgštimis užterštos pakuotės, elektroninės cigaretės ir kitos pavojingosios atliekos, žymimos specialiais įspėjamaisiais ženklais ant gaminių pakuočių. Tačiau šios pakuotės, gyventojams net ir gebant jas atpažinti ir pagal tai identifikuoti atliekos pavojingumą, vis dar atsiduria viename iš trijų – buitinių atliekų, plastiko arba stiklo konteineryje. Todėl PATVA vadovo teigimu, kiti žingsniai, kalbant apie buityje susidarančių pavojingųjų atliekų tvarkymą, turėtų būti šių atliekų rūšiavimas ir jų surinkimas.
Kauno RATC iniciatyva parengtas „Pavojingų atliekų tvarkymo vadovas”
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – Kauno RATC) iniciatyva buvo parengtas ir Kauno apskrities savivaldybių atstovams skirtame renginyje pristatytas „Pavojingų atliekų tvarkymo vadovas”. Dokumentas remiasi „Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodikos“ nuostatomis, jame detaliai paaiškinta, kokios buityje susidarančios atliekos yra pavojingos, kaip jas atpažinti, rūšiuoti ir priduoti. Kauno RATC renginio tikslas – padėti savivaldybėms suprasti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimo subtilybes ir pasiruošti tinkamam jų surinkimui.
Renginyje dalyvaujant srities ekspertams – Marijai Lippai, PATVA nariams – „Toksika“ ir „Žalvario“ atstovams, su Aplinkos ministerijos ir Kauno apskrities savivaldybių atstovais buvo diskutuojama apie galimybes ir galimas kliūtis tinkamam šių atliekų surinkimui.
Gyventojų apklausos rodo, kad net 7 iš 10 gyventojų norėtų, kad šalia buitinių atliekų, plastiko ir stiklo konteinerių būtų galima rasti ir specialų konteinerį buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms rinkti – tai juos paskatintų atsakingiau rūšiuoti. Tačiau savivaldybės kelia finansavimo klausimą: rūšiuoti tikslinga ir būtina, bet kas turėtų prisiimti šios infrastruktūros sukūrimo kaštus, kurie, preliminariai vertinant, gali siekti ne vieną šimtą tūkstančių eurų.
„Šiuo metu savivaldybėse veikianti pavojingųjų atliekų surinkimo sistema yra patogi stambiagabaričių atliekų surinkimui, tačiau kalbant apie smulkesnes buityje susidarančias pavojingųjų atliekų pakuotes ar šių atliekų likučius, atliekų surinkimo aikštelės yra „per toli“ nuo konkretaus gyventojo. Gyventojui, turinčiam vieną kitą buitinės chemijos pakuotę, paženklintą apie pavojingumą aplinkai įspėjančiu ženklu, yra nepatogu ją pristatyti į pavojingųjų atliekų surinkimo aikštelę – ji dažnai yra per toli nuo gyvenamosios vietos, norint priduoti atlieką tektų laukti eilėje, galimai būtų netinkamas aikštelės darbo laikas ir ribojamas vieno asmens galimas atiduoti kiekis. Visa tai lemia dabar susiklosčiusią situaciją, kad buityje susidarančias pakuotes yra paprasčiau ir patogiau išmesti į kurį nors vieną iš šalia namų esantį konteinerį“, – įsitikinęs PATVA atstovas.
Pavojingųjų atliekų surinkimą siūlo organizuoti pagal užsienio šalių praktiką
Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimą PATVA siūlo organizuoti pagal Vokietijoje, Skandinavijos šalyse taikomą praktiką, kuomet pavojingosios atliekos iš gyventojų surenkamos „apvažiavimo būdu“. Tai reiškia, kad tam tikru periodiškumu specialusis transportas atvažiuoja į iš anksto paskelbtas gyvenamąsias zonas surinkti pavojingųjų atliekų iš gyventojų.
Tuo tarpu buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo finansavimui gali būti pritaikyta Lietuvoje jau galiojanti ir pasiteisinusi praktika, kai atliekų surinkimo sistemoje dalyvauja gamintojai ir importuotojai, kaip yra pakuočių atliekų tvarkymo atveju.
„Efektyviausias būdas kaip finansuoti pavojingųjų atliekų surinkimą – gamintojų ir importuotojų atsakomybė, kuri turėtų veikti tokiu pat principu, kaip įgyvendinta su pakuotėmis ir kur šiandien yra labai aiškiai matomas teigiamas rezultatas. Reglamentuotas atsakomybės principas gamintojams ir importuotojams užtikrinti į rinką patenkančių pakuočių atliekų surinkimą yra tiesiogiai susijęs su gamintojų bei importuotojų suinteresuotumu surinkti kuo daugiau „savų“ atliekų“, – teigia Marius Busilas, PATVA vadovas.
