Identifikuotas metano tekėjimas iš Antarktidos jūros dugno kelia nerimą tarp klimato tyrėjų ir gamtosaugininkų.
Metanas yra ekstremaliai galingos šiltnamio efektą skatinančios dujos, kurios sulaiko beveik 30 kartų daugiau karščio, nei toks pats anglies dioksido kiekis.
Mokslininkai informuoja, kad metano srovė sklinda iš 9 metrų gylio žemiau paviršiaus į vandenyną ir tai yra ypatingą susirūpinimą keliantis reiškinys, nes jis pagreitins vandenyno šiltėjimą.
Antarktidos jūros dugnas yra žinomas, kaip milžiniškų metano kiekių šaltinis, tačiau niekada anksčiau nebuvo nustatyta, kad jis sunktųsi į vandenyną.
Manoma, kad po nuosėdomis įkalinto metano pirminis šaltinis yra senoviniai dumbliai.
Mokslininkai, kurie anksčiau spekuliavo apie šį reiškinį, vylėsi, kad metanu mintantys mikrobai vandenyje ims ardyti dujas ir apribos emisijas.
Vis dėlto, naujausias tyrimas, kurio metu ir fiksuotas nutekėjimas, taip pat nustatė, kad šie mikroorganizmai dujų vengė daugiau nei penkerius metus.
Tai dar vienas niūrus klimato kaitos pranašas, kuomet greitis, kuriuo šie mikrobai prisitaiko absorbuoti dujas, gali tapti kritiškai svarbiu apribojant šiltėjimą.
Dėl vėluojančios mikrobinės kolonizacijos yra beveik neišvengiama, kad metanas pateko į atmosferą, mano mokslininkai.
„Vėluojantis metano eikvojimas yra pats svarbiausias atradimas,“ – „The Guardian“ sakė tyrimui vadovavęs autorius Andrew Thurber iš JAV Oregono valstijos universiteto. „Tai nėra geros naujienos. Prireikė daugiau nei penkerių metų, kol mikrobai ėmė pasirodyti ir net tuomet metanas toliau sparčiai sklido iš jūros dugno“.
Dabar mikrobai gali būti matomi trijų metrų ilgio vietovėje ir ant jūros dugno atrodo tarsi baltos spalvos kilimas.
Kas sukėlė dujų išsiveržimą iš jūros dugno išlieka nežinoma, tačiau manoma, kad taip nutiko ne dėl virš jo šiltėjančio vandenyno vandens, nes Roso jūra, kur ir aptiktas nutekėjimas, kol kas žymiai nešiltėjo.
Sunkimasis taip pat nustatytas jūrinio ugnikalnio šone, tačiau panašu, kad tai labiau sutapimas, o ne nutekėjimo priežastis.
Narai nuo pat 60-ųjų dažnai lankė nutekėjimo vietą Cinder Cones, Makmerdo užutėkyje, ir 2011 metų vizito metu pirmą kartą pastebėjo tekėjimą, kuris pasirodė savaime.
Tačiau dėl regiono neprieinamumo, mokslininkams ištirti šį tekėjimą užtruko iki pat 2016 metų ir dar keturis metus truko analizė ir mokslinio tyrimo paskelbimas.
2016 metų ekspedicijos metu buvo aptiktas ir antrasis nutekėjimas.
Anglis, dėl milžiniškų jos kiekių atmosferoje, toliau išlieka didžiausią nerimą keliančiomis antropogeninėmis, šiltnamio efektą skatinančiomis dujomis, tačiau vis didesnį susirūpinamą kelia ir metanas, nes jo poveikis yra kur kas didesnis.
Vis dėlto, nors apie anglies ciklą žinoma daug, tačiau apie globalų metano gyvavimo ciklą turima nedaug informacijos, dėl ko jį kontroliuoti ir apriboti yra sudėtinga.
Naujame tyrime pabandyta pateikti pirmą tikrai išsamų žmonių sukurtų metano emisijų apskaičiavimą.
Stanfordo universiteto tyrėjai ir „Global Carbon Project“ įvertino emisijas nuo 2010 iki pat 2017 metų, kurie buvo paskutiniai metai, kai pilni duomenys dar buvo prieinami.
Tai atskleidė, kad pastaraisiais metais išaugo metano lygiai ir kad atmosferinė dujų koncentracija dabar pasiekė rekordines aukštumas.
Mokslininkų teigimu, kelios žmonių vykdomos veiklos yra kaltos dėl kylančių lygių, tarp kurių anglies kasyba, naftos ir dujų gavyba, galvijininkystė ir avininkystė bei sąvartynai.
Nustatyta, kad 2017 metais Žemės atmosfera absorbavo beveik 600 milijonus tonų bekvapių, bespalvių dujų, kurios yra vienos didžiausių teršėjų.
Naujausi duomenys rodo, kad metinės metano emisijos yra išaugusios maždaug devyniais procentais, kas prilygtų maždaug 50 milijonų tonų per metus, nuo ankstyvųjų 2000-ųjų metų.
Tai, anot mokslininkų, yra beveik tas pats, kas patalpinti papildomus 350 milijonų automobilių į pasaulio kelius arba bendrų Vokietijos ar Prancūzijos emisijų padvigubinimas.
Profesorius Rob Jackson, vadovavęs tyrimui, sakė: „Mes dar nepradėjome bristi iš metano problemos.“
Globaliu mastu, pasaulyje egzistuoja du pagrindiniai metano emisijų šaltiniai – iškastinis kuras ir ūkininkavimas.