Valstybinė įmonė „Lietuvos paštas“ dar 2022-ųjų rudenį visam laikui užvėrė Panevėžio centrinio pašto rūmų duris. 1960-aisiais iškilusį pastatą pavyko parduoti tik šeštajame aukcione. Jį už daugiau nei 670 tūkst. eurų praėjusiais metais įsigijo įmonė „Rentau“.
Rekonstruoti buvusio pašto pastato bendrovei „Rentau“ nepavyko – Kultūros paveldo departamentas pareiškė, kad vyks nuotolinis nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiamas klausimas, ar buvęs Panevėžio centrinio pašto pastatas vertas kultūros paveldo objekto statuso.
Posėdį atidėjo
Posėdis įvyko, bet priimti sprendimo dėl buvusio pašto pastato apsauginio statuso nepavyko. Bendrovės „Rentau“ direktorius Marijus Braška naujienų portalui JP aiškino, kad posėdis atidėtas.
„Su paveldosaugininkais vyko normalus ir konstruktyvus dialogas, bet sprendimas nepriimtas. Paprašėme daugiau laiko susipažinti su dokumentais ir sužinoti, kokie galimi sprendimai bus priimami. Be to, norime pateikti ir savo siūlymus, ką norėtume su šiuo pastatu daryti“, – aiškino M. Braška.
Planai nuo 2018 metų
Pasak įmonės „Rentau“ vadovo, planai turi keistis.
„Negalėsime 100 proc. įgyvendinti anksčiau numatytų planų. Jeigu pavyks įgyvendinti iki 60 proc. plano, manome, kad pavyks išlaviruoti. Pagrindinis paveldosaugininkų argumentas buvo, kad jau nuo 2018 metų Centrinio pašto pastatą ketinama įtraukti į saugomų kultūros objektų sąrašą. Kyla klausimas, kodėl iki pat pardavimo 2023 metais šis pastatas nebuvo įtrauktas į minėtą sąrašą“, – stebėjosi M. Braška.
Planuota 5 metus
Verslininkas pasakojo, kad Lietuvos paštui pardavus pastatą privačiam verslui ir sutvarkius reikiamus dokumentus su notarais, po kelių dienų prisistatė paveldo saugotojai ir paaiškino apie ketinimus pastatą įtraukti į saugotinų kultūros objektų sąrašą.
„Vadinasi nuo 2018 metų pašto pastatas taip ir kabėjo su ketinimais įtraukti į saugomų objektų sąrašą. Buvo paaiškinta, kad prieš pirkdami turėjome pasidomėti išskirtiniu pastatu ir išsiaiškinti, kokie paveldosaugininkų ketinimai. Nejaučiame jokio pykčio, kad taip atsitiko – yra kaip yra. Bendraujame su paveldo saugotojais ir norime, kad pastatas neliktų užkonservuotas, užkaltais langais, todėl planuojame pastato rekonstrukciją“, – ramiai kalbėjo M. Braška.
