Už nelegalų alyvos deginimą administracinių nusižengimų kodeksas numato nuo 250 iki 540 eurų baudą. Padarius šį nusižengimą pakartotinai, gresia atsakomybė nuo 750 iki 2000 eurų. Dar didesnę baudą gali tekti sumokėti už neteisėtą atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės jų tvarkyti.
Remiantis KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto surinktais duomenimis, automobilių tepalus namuose vis dar keičia maždaug ketvirtadalis vairuotojų, o labiausiai stebina, jog net dešimtadalis automobilistų negalėjo atsakyti į klausimą, kur deda atitarnavusius naftos produktus.
„Visiems norisi priminti, jog pavojingų automobilinių atliekų negalima naudoti patalpų šildymui. Praktika rodo, kad dauguma žmonių žino, jog antrą kartą naudoti tepalus draudžiama, tačiau su jais dar dažnai elgiasi ne visada atsakingai, ieško kuo didesnės naudos ir neįvertina pavojaus savo ir kitų žmonių sveikatai bei neigiamo poveikio aplinkai. Perdirbant iš panaudotų tepalų gaminama bazinė alyva, o iš jos – įvairūs nauji tepimo produktai, skirti pardavimui, ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai. Todėl visais įmanomais būdais turime skatinti transporto sektoriaus dalyvius su panaudotais tepalais elgtis itin atsakingai. Savo asociacijos nariams nuolat pateikiame visą aktualią informaciją apie reikalavimus, kurie taikomi konkrečioje veikloje susidariusioms atliekoms ir padedame jas legaliai ir civilizuotais būdais sutvarkyti, nekeliant pavojaus nei sau, nei aplinkai“, – teigia Rita Zdanevičienė, Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė.
Aplinkosaugininkai kiekvienais metais, rudenį ir pavasarį, rengia akcijas, kurių metu tikrina gyventojus ir verslo subjektus, ar jie nepažeidžia įstatymiškai įtvirtinto draudimo dėl bet kokio antrinio tepalų praktinio panaudojimo. Pareigūnai potencialiais atliekų degintojais dažniausiai laiko asmenis, kurie garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdo transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuoja ar ardo eksploatuoti netinkamas transporto priemones.
Ypatingai pavojingas alyvos atliekas privalu tvarkyti ir nukenksminti tik saugiu būdu. Jei deginama, palaikoma ne žemesnė kaip +1100 °C temperatūra, kurios dėka susiformavę organiniai junginiai sudega iki mažiau kenksmingų medžiagų. Deja, bet paprasti šildymo katilai nėra pritaikyti tokioms aukštoms temperatūroms, yra be oro valymo įrenginių, todėl šildyti patalpas atitarnavusiais tepalais tiek aplinkosauginiu, tiek ir sveikatos požiūriais yra pavojinga ir draudžiama.
Panaudotos alyvos turėtojams draudžiama:
- naudoti ją antrą kartą ir ne pagal paskirtį;
- išpilti ar išleisti į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas;
- išpilti ar išleisti ant dirvožemio;
- perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų;
- deginti alyvų atliekas, neturint teisės tai daryti.
Įvairių kenksmingų atliekų deginimas buityje ir pramonėje yra vienas iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, atsakingų už klimato kaitą Naftos kainai pakilus iki maždaug 80 JAV dolerių už barelį alyvos atliekų, iš kurių išgaunama bazinė alyva, paklausa perdirbimui vėl atsigautų. Iš alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.
Kaip pastebi Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) atstovai, kurie ir užsakė minėtą tyrimą, kita didelė problema – neatsakingas požiūris į įvairių atliekų deginimą, kuris labiausiai paplitęs nelegalias autotransporto remonto paslaugas teikiančiose dirbtuvėse.
Bet koks antrinis tepalų praktinis panaudojimas Lietuvoje yra draudžiamas įstatymais ir užtraukia baudas iki kelių tūkstančių eurų, todėl aplinkosaugininkai kiekvienais metais, pavasarį ir rudenį, rengia akcijas, kurių metu tikrina gyventojus ir verslininkus, ar jie nepažeidžia šios galiojančios tvarkos. Pernai Aplinkos apsaugos departamentas per du akcijos „Garažiukas 2021“ etapus patikrino 387 ūkio subjektus ir 716 fizinių asmenų. Per akciją nustatyti 307 pažeidimai, skirta administracinių nuobaudų už beveik 10 tūkst. eurų, duoti 7 privalomieji nurodymai. Tarp dažniausiai pasitaikiusių pažeidimų – ir pavojingų atliekų deginimas.
Aplinkosaugininkai potencialiais atliekų degintojais laiko asmenis, kurie garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdo transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuoja ar ardo eksploatuoti netinkamas transporto priemones.
„Visiems, kurie užsiima transporto priemonių priežiūra, remontu ar ardymu, norisi priminti, kad tokia veikla turi kuo mažiau kenkti aplinkai. Ir jokiu būdu pavojingų atliekų negalima naudoti patalpų šildymui. Įvairių kenksmingų atliekų deginimas buityje ir pramonėje yra vienas iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, atsakingų už klimato kaitą. Manoma, kad dėl to iki 2100 m. vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakils 1,5–5,1 °C, žiemos taps šiltesnės ir lietingos, vasaromis bus daugiau ypač karštų dienų, dažnės potvyniai. Tačiau svarbiausias dalykas – šildantis alyva ypač kenkiama žmonių sveikatai, – tvirtina sako Rita Zdanevičienė, Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė. – Savo asociacijos nariams nuolat pateikiame visą aktualią informaciją apie reikalavimus, kurie taikomi konkrečioje veikloje susidariusioms atliekoms ir padedame jas legaliai ir civilizuotais būdais sutvarkyti, nekeliant pavojaus nei sau, nei aplinkai. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą visi, kurie užsiima ūkine veikla, kurioje dirbama su kenksmingomis atliekomis pirmiausia privalo šviesti bei informuoti visuomenę apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių teršalų tvarkymo galimybes bei finansuoti patį procesą. Tai galima daryti individualiai arba organizuotai. Tvarkantis kartu su tais, kurie jau žino, kaip tą daryti, nėra brangu ir gerokai patogiau bei paprasčiau (šitos paryškintos dalies gal nereikia?). Mūsų asociacijos tikslas – skatinti veiklą vykdyti neteršiant aplinkos. Siekiame, kad asociacijos nariai visus reikalavimus, susijusius su alyvų platinimu, surinkimu ir utilizavimu įgyvendintų, kaip tai yra reikalaujama pagal įstatymą. Vis dėlto praktika rodo, kad dauguma žmonių žino, jog antrą kartą naudoti tepalus draudžiama, tačiau su jais dar dažnai elgiasi ne visada atsakingai, ieško kuo didesnės naudos ir neįvertina pavojaus savo ir kitų žmonių sveikatai bei neigiamo poveikio aplinkai“.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto – VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Aušros Zigmontienės teigimu, naudojant alyvą kaip kurą, reikia suvokti, kad atitarnavusiame tepale yra didelė taršių elementų koncentracija, o patekę į degimo produktus, jeigu nebus specialių valymo filtrų, jie neleistinai terš orą, kuriuo kvėpuojame.
„Ypatingai pavojingas alyvos atliekas privalu tvarkyti ir nukenksminti tik saugiu būdu. Jei deginama, degimo procese palaikoma ne žemesnė kaip +1100 °C temperatūra, kurios dėka susiformavę organiniai junginiai sudega iki mažiau kenksmingų medžiagų. Deja, bet paprasti šildymo katilai nėra pritaikyti tokioms aukštoms temperatūroms, yra be oro valymo įrenginių, todėl šildyti patalpas atitarnavusiais tepalais tiek aplinkosauginiu, tiek ir sveikatos požiūriais yra pavojinga ir draudžiama“, – teigia A. Zigmontienė.
Aplinkosaugininkai informuoja, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.
Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.
Panaudotos alyvos turėtojams draudžiama:
- naudoti ją antrą kartą ir ne pagal paskirtį;
- išpilti ar išleisti į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas;
- išpilti ar išleisti ant dirvožemio;
- perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų;
- deginti alyvų atliekas, neturint teisės tai daryti.
