Paskelbti naujausi 2018 metų oro kokybės duomenys įvairiose šalyje ir netgi atskirai miestuose.
Ataskaita parengta „Greenpeace Southeast Asia“ ir sukurta bendradarbiaujant su „IQAir“.
Pasaulio sveikatos organizacijos atradimų metu pabrėžiama, kad kitąmet oro tarša pasauliniu mastu pareikalaus 7 milijonų gyvybių ir pasaulio ekonomikai kainuos beveik 225 milijardus JAV dolerių.
Akcentuojama klimato kaita. Būtent ji keisdama atmosferines sąlygas ir intensyvindama miškų, krūmynų gaisrus, sustiprina oro taršos įtaką.
Pagrindinė klimato kaitos varomoji jėga – deginamas iškastinis kuras, taip pat yra ir globalios oro taršos variklis.
„Greenpeace Southeast Asia“ vykdantysis direktorius sakė: „Oro tarša vagia mūsų pragyvenimo šaltinius ir ateitį, tačiau mes galime tai pakeisti. Greta prarastų žmonių gyvybių, skaičiuojami 225 milijardų JAV dolerių vertės pasauliniai praradimai darbo srityse ir trilijonų vertės medicinos išlaidos. Tai turi milžiniškų pasekmių mūsų sveikatai bei mūsų piniginėms. Mes norime, kad ši ataskaita priverstų žmones pagalvoti apie orą, kuriuo kvėpuojame, nes tik supratę oro kokybės įtaką mūsų gyvenimams mes galėsime imtis veiksmų, apsaugant tai, kas yra svarbiausia.“
Ataskaitoje skelbiama, kad iš 20 labiausiai užterštų pasaulio miestų 18 yra Indijoje, Pakistane ir Bangladeše.
Šalys sureitinguotos nuo labiausiai užteršto oro iki pačio švariausio. Bene pačiu švariausiu oru gali pasigirti Islandija (73 vieta). Po jos seka Suomija, Australija, Estija, Švedija (atitinkamai 72, 71, 70 ir 69 vieta).
Lietuva pagal oro kokybę yra 42 vietoje (yra kur pasitempti), o pavyzdžiui Lenkijoje reikalai dar prastesni, ji pakyla į 29 vietą.
Labiausiai užterštas oras yra Bangladeše, Pakistane, Indijoje, Afganistane, Bahreine.
