Išsamiau apie tai su teatro „Menas“ meno vadove Monika Klimaite: „Manau, šį sezoną puikiai apibūdina būsimos premjeros „Kichotas stebuklų šalyje“ šūkis – tegyvuoja vaizduotė!“
Kuo išskirtinis naujas teatro „Menas“ sezonas?
Tikriausiai šį sezoną apibūdinčiau kaip drąsų, veržlų ir ambicingą. Viena pagrindinių šio sezono naujienų – programa „BANDYMAI“, kurią, tikiuosi, galėsime tęsti kasmet. Tai bus platforma, skirta jauniems arba tik pradedantiems savo režisūrinį kelią režisieriams, o gal net ir kitų sričių kūrėjams, kūrybinėms komandoms, norinčioms save išbandyti, patikrinti scenos menų/teatro rėmuose.
Kokios naujienos laukia žiūrovų?
Pirmoji naujiena – du nauji aktoriai, kurie šio sezono pradžioje papildė teatro trupę. Tai Benadas Arkauskas ir Kotryna Chruškova. Juos žiūrovai jau turėjo progos pamatyti „atgaivintame“ rež. E. Karoblytės spektaklyje „Ten, kur gyvena spalvos“, skirtą mažiesiems teatro žiūrovams. Ir tikiu, pamatys vienoje, o gal net ir keliose sezono premjerose.
Šį sezoną žiūrovų laukia labai skirtingi, tačiau savaip įspūdingi darbai. Pirmiausia kviesime į ilgai lauktą ir planuotą tarptautinę premjerą, kurią finansuoja Lietuvos kultūros taryba, – spektaklį „Kichotas stebuklų šalyje“, kurį kurs kūrybinė komanda iš Vokietijos su režisieriumi Nikolu Darnstadtu priešaky. Nikolas gerai pažįstamas Lietuvos teatro gurmanams. Šiaulių dramos teatre, sukūręs net du spektaklius, spėjo pristatyti išskirtinį, magiškojo realizmo skonį, psichologiniam teatrui tolimą vaizdų, magijos ir fantazijos pasaulį. Džiaugiamės galėdami į teatrą „Menas“ pakviesti ir Panevėžio žiūrovams pasiūlyti išskirtinę, gurmanišką meninę kelionę po visagalę vaizduotę.
Dar viena, labai laukiama premjera, kuri turėtų išeiti kitą pusmetį – balandžio mėn. pradžioje, spektaklis „Namai“, skirtas patiems mažiausiems teatro žiūrovams – kūdikiams. Norėdami įtraukti į repertuarą spektaklį jautriausiai ir įnoringiausiai publikai, ruošėmės labai atsakingai. Spektaklį kūdikiams kurti pakvietėme režisierę, choreografę Ievą Jackevičiūtę, kuri šiuo metu taip pat atlieka mokslinį bei meninį tyrimą būtent apie teatrą vaikams ir kūdikiams doktorantūros studijose. Labai smagu, kad spektaklis bus kuriamas atsižvelgiant į naujausias, profesionalų pagrįstas, ne tik menines tendencijas, formas priimtinas vaikams nuo 0 iki 4 m., bet į psichologinę, fiziologinę mažųjų žiūrovų raidą. Jau dabar galiu atskleisti, jog kūdikių ir jų tėvelių laukia interaktyvus, žaisti, pažinti ir kartu kurti stebuklus, kviečiantis spektaklis.
Na, ir dvi premjeros po „bandymų“ programos sparnais, tai jaunųjų, o tiksliau – mažai režisūrinės patirties turinčių režisierių sceniniai, profesiniai, meniniai pasibandymai. 2023 m. metų pradžioje turėtume išvysti režisūrinį kelią minantį režisieriaus, aktoriaus Gabrieliaus Zapalskio spektaklį „Diskoteka Angelams“ apie panevėžiečiams gerai pažįstamo – Audriaus Skačkausko gyvenimo istoriją. Spektaklis bus kuriamas pagal autoriaus knygą „Neleisk angelui nukristi nuo peties“.
Antrasis režisūrinis bandymas – teatro „Menas“ aktoriaus Aido Jurgaičio spektaklis pagal britų J. Logano pjesę „Raudona“, apie dailininką Rothko ir jo asistentą. Spektaklio dėmesio centre – dialogas ne tik tarp skirtingų menininkų, skirtingų meno formų šalininkų, bet ir tarp skirtingų kartų. Ar galime susikalbėti, suprasti vienas kitą ir/ar konstruktyviai kurti būdami labai skirtingi?
Apibūdinus visas šio sezono laukiams premjeras, suprantu, kad turėsime be galo turiningą ir turtingą sezoną – nuo magiškojo realizmo iki psichologinio teatro, nuo spektaklių skirtų kūdikiams iki senjorų, nuo nestandartiškų, itin kūrybiškų, drąsiu teatrinių/sceninių formų iki klasikinių. Žodžiu, laukia tikrai pasiutiškai kūrybiškas ir galingas sezonas.
Kokių pagrindinių tikslų siekiate šiemet? Kas svarbiausia?
Profesionalaus meno sklaida, meno, kuris yra VISOKS: suprantamas, priimtinas, gerai pažįstamas, paprastas, bet tuo pačiu ir keistas, nepažintas, nesuprantamas, naujas, gal nepriimtinas, žadinantis smalsumą, dirginantis, erzinantis, arba – teikiantis malonumą, raminantis. Žodžiu – visoks, tik jokiu būdu ne vienodas ir „joks“. Manau, jog teatro misija turėtų būti daugiau nei erdvė „smagiam laiko praleidimui“ (jokiu būdų nemenkinant smagaus, lengvo turinio spektaklių, kurie taip pat yra reikalingi ir laukiami). Profesionalaus teatro misija – skatinti, palaikyti, puoselėti kultūrą, meninį pažinimą, kultūrinį/meninį ugdymą. Teatras – tai ne ,,pramogų sostinė“, o dialogas su menu ir kūryba. Tai mano, kaip meno vadovės, siekis.
Kokie nusimato renginiai?
Tai be abejo ir ilgametė kalėdinio spektaklio tradicija. Šiemet ir vėl turėsime malonumo dirbti kartu su aktoriumi, režisieriumi Andriumi Povilausku, kuris iš tiesų puikiai geba sukurti šventę scenoje. Taip pat tęsime ir džiazo dienos tradiciją su džiazo koncertais teatro fojė/kavinėje. Nusimato ir miesto eglės įžiebimo renginiai ir tikriausiai dar ne vienas, spontaniškai gimstantis renginys eigoje.
Kokių naujovių „XVII Kamerinių spektaklių festivalio“ lankytojai sulauks 2023 metais?
Tęsiame, praeitais metais pasirinkta kryptį – tapti tarptautiniu festivaliu. Kitais metais koncentruosimės į Baltijos šalis ir ten vyraujančias teatrines/scenines tendencijas. Atversime savo mažo teatro duris Latvijos, Estijos ir Lietuvos teatrams ir tikėsimės, kad tai taps ilgametė tradicija. Idėja susitelkti ties Baltijos šalių teatrine kultūra kilo iš šių šalių teatrų pažinimo stygiaus ir noro daugiau jį pažintį. Žvelgdami ir dalyvaudami įvairiuose festivaliuose, supratome, kad labai daug žinome apie vakarų teatro kultūrą, tačiau labai mažai žinome kas vyksta teatro pasaulyje už sienos, Baltijos šalyse, kurias ilgą laiką vienijo viena sąjunga, viena kultūra. Juolab, kad Panevėžys nuo Rygos nutolęs tiek pat, kiek nuo Vilniaus. Kodėl nepasidairius kita kryptimi? Tai štai, festivalio programa nė ką mažiau ambicinga, kaip ir teatro sezonas – turėsime po du spektaklius iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tad festivalis žada kokybišką, meno edukacijos ir pažinimo injekciją.
Kokius spektaklius bei užsiėmimus rekomenduotumėte aplankyti paaugliams/jaunimui?
Paaugliams rekomenduočiau teatre vykstančias judesio – teatro dirbtuves, kurios skirtos suaugusiems, tačiau puikiai tinka ir jaunimui, mėgstančiam kūrybiškai ir produktyviai praleisti vakarą.
Labai rekomenduoju visus teatro spektaklius, o ypač tuos, kurie buvo specialiai kurti jaunimui, tai spektaklis – storytellingas „ANTI“ (rež. A. Špilevoj), paremtas Sofoklio tragedija „Antigonė“; spektaklis „Musių valdovas“ (dram. M. Baranauskaitė) W. W. Goldingo romano motyvais.
Linkėjimai žiūrovams…?
,,Tegyvuoja vaizduotė!“.
