Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai kritiškai vertina kaip alternatyvą dvigubai pilietybei siūlomą kai kurių politikų ir visuomenininkų siūlomą „lietuvio pasą“ – jis neatstotų tikro dokumento.
Šią savaitę parlamente posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija priėmė „lietuvio paso“ iniciatyvą įvertinančią rezoliuciją.
„Atkreipdama dėmesį, kad liko tik mėnuo iki referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, komisija mano, kad „lietuvio pasas“ nėra tinkama teisinė ryšio su valstybe įprasminimo forma užsienyje gyvenantiems lietuviams“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime dokumentą perskaitė PLB atstovas iš Punsko Tomas Marcinkevičius.
Kartu išeivijos atstovų ir Seimo narių komisija ragino prezidentę, Seimą ir Vyriausybę „dėti visas tinkamas pastangas įteisinti Lietuvos pilietybės išsaugojimą įgijus kitos šalies pilietybę“.
PLB atstovė iš JAV Laura Vildžiūnaitė pažymėjo, kad „vis pasigirsta siūlymų kaip alternatyvą įteisinti „lietuvio pasą“.
„PLB daug kartų pasisakė, kad tai nėra tinkama forma, tai nėra dokumentas, kuris nurodytų sąsają su valstybe“, – sakė L. Vildžiūnaitė.
„Lietuvio pasą“ ji prilygino šalyje mokyklą pradedantiems septynmečiams dalijamam „pirmoko pasui“, jis savo išvaizda mažai skiriasi nuo tikrojo, tik neturi jokios teisinės galios kaip dokumentas.
Gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais Lietuvoje vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo.
Referendume piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.
Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.
Seime valdantieji prieš porą metų registravo siūlymą kaip alternatyvą daugybinei pilietybei steigti „lietuvio paso“ institutą.
Pagal projektą, „lietuvio pasas“ suteiktų išeiviams kai kurias piliečių turimas teises, bet tokio dokumento turėtojas negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.
„Lietuvio pasą“ turintys žmonės turėtų teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti, galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.
