„Mūsų veiksmai yra mūsų ateitis. Geresnė gamyba, geresnė mityba, geresnė aplinka ir geresnis gyvenimas“ – toks yra šių metų pasaulinės Maisto dienos šūkis. Spalio 16 dieną vertėtų atkreipti dėmesį, kaip kasdieniai pasirinkimai veikia mūsų aplinką ir ilgalaikę savijautą. Mat tinkama ir subalansuota mityba žmogaus sveikatai yra tokia pat svarbi, kaip nuolatinis judėjimas, švarus vanduo ir oras.
„Pirkėjų poreikis vartoti sveikus, sveikatai naudingus produktus nuosekliai stiprėja. Tyrimai rodo, kad mūsų klientai maisto prekes renkasi atsižvelgdami ne tik į palankią kainą, skonį bei kokybę, bet vis įdėmiau vertina naudingas kiekvieno produkto savybes, atranda jo vietą savo mitybos režime. Ši tendencija skatina mus ir partnerius – tiekėjus ir gamintojus – kurti bei siūlyti sveikatai palankias naujoves. Didelė jų dalis parduotuvių lentynas pasiekia būtent iš Lietuvos“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Dėmesys produkto savybėms ir sudėčiai
Šiemet atlikta pirkėjų apklausa atskleidė, kad produkto nauda sveikatai kaip ir produkto sudėtis patenka tarp penkių svarbiausių kriterijų, lemiančių pirkėjų pasirinkimus apsipirkimo metu. Kad šios produktų savybės yra svarbios renkantis maisto prekes, nurodė 4 iš 5 klientų.
E. Dapkienė atkreipia dėmesį, kad rudenį prekybos tinkle ypač gausu šviežių maisto produktų iš Lietuvos ūkių. Trumpas kelias nuo lauko iki parduotuvės lentynos užtikrina ne tik gėrybių šviežumą, bet ir didesnį tvarumą – šalyje pagamintų prekių transportavimo grandinė yra trumpesnė, todėl susidaro mažesnis į aplinką išskiriamas CO2 kiekis.
Populiariausios lietuviškos kilmės maisto prekės yra įvairūs pieno produktai, duonos gaminiai, mėsa, sezoniniai vaisiai ir daržovės. Platus „Maximos“ asortimentas užtikrina, kad pirkėjai gali apsirūpinti visais produktais, kurie užtikrina subalansuotą mitybą. Šiuo metu „Maxima“ bendradarbiauja su beveik 700 tiekėjų iš visos Lietuvos, tarp kurių ir didžiosios maisto pramonės įmonės, ir smulkūs šeimos ūkiai.
Daržovės – ne mažiau svarbios už supermaistą
Maisto gamybos ekspertė B. Baratinskaitė atkreipia dėmesį, kad kai kurie Lietuvoje nuo seno mėgstami produktai užsienyje yra vadinami supermaistu. Pavyzdžiui, grikiai, šparaginės pupelės, moliūgų sėklos, mėlynės ir šilauogės, natūralus jogurtas. Dėl to siekiant pagerinti savo mitybą, nebūtina dairytis vien egzotinių produktų.
„Norint jaustis geriau ir išlikti žvaliems visą dieną, pirmiausia pravartu peržvelgti savo mitybos įpročius – įvertinti, ar tinkamai įsisavinate energiją iš maisto produktų“, – pataria B. Baratinskaitė. Pasak jos, mitybos piramidė bus tvirta, jeigu racione bus pasiektas trijų svarbių makroelementų – angliavandenių, baltymų ir riebalų – balansas. Jis užtikrins, kad netrūks kalorijų ir medžiagų, kurios būtinos įvairioms organizmo funkcijoms.
Ekspertė primena, kad įgyvendinant subalansuotos mitybos principus, didžiąją dalį (apie 40 proc.) raciono turėtų sudaryti angliavandeniai: duona, kruopos, makaronai, bulvės, pieno produktai, vaisiai. Apie trečdalį turėtų sudaryti baltymų turtingi produktai: mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, pupelės ir kitos ankštinės daržovės. Riebalai taip pat yra svarbūs gerai savijautai – jie turėtų užimti iki 30 procentų raciono. Riebalų taip pat yra mėsoje, svieste, grietinėje, sūriuose. „Angliavandenių, riebalų ir baltymų galima rasti kone visuose maisto produktuose, tiesiog skiriasi jų proporcijos. Žinoma, beveik visada galite būti tikri, kad mitybos balansą pagerins kelios papildomos daržovės – gausite daugiau maistinių skaidulų, kurios yra itin svarbios gerai žarnyno veiklai, virškinimui. Europos Sąjungoje atliekami tyrimai rodo, kad, lyginant su kitų šalių gyventojais, lietuviai daržovių valgo mažai ir mažiau negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija“, – dalijasi „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvalgyti bent 400 gramų.
Gyvuoja jau keturis dešimtmečius
Minėti Maisto dieną visame pasaulyje nuspręsta 1979 metais. Kasmet pažymėdama šią progą Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija prie Jungtinių Tautų pasiūlo bendrą temą tarptautinės bendruomenės ir gyventojų diskusijai, organizuojami įvairūs renginiai, nemokamo maitinimo ir paramos akcijos, sveiko maisto šventės.
Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija buvo įkurta 1945 metais. Jos tikslas – mažinti badą ir skurdą, taip pat stiprinti žmonių solidarumą visame pasaulyje, kad šios problemos būtų išspręstos. Didelis dėmesys skiriamas maisto saugumui ir informacijai apie sveikos mitybos principus skleisti.
Pernai Pasaulio maisto programai (WFP), taip pat veikiančiai prie Jungtinių Tautų organizacijos, buvo skirta Nobelio Taikos premija. Premija programos kūrėjams ir organizatoriams buvo paskirta už pastangas kovojant su badu ir indėlį prisidedant prie taikos konfliktų paveiktuose regionuose.