Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena. Ta proga norime pasidžiaugti Panevėžio krašto asmenimis, kuriems kraujo aukojimas – tradicija, puoselėjama jau daugelį metų.
Įkvėpė tėvai
Naujikų gyventojas Vytautas pirmą kartą kraujo paaukojo maždaug prieš 20 metų. „Tiesą pasakius, mano tėvai visą gyvenimą aukojo kraują, o apsuptas tokio pavyzdžio, šiuo keliu žengiau ir aš. Tradiciškai aukoju kas du mėnesius. Jau esu aukojęs 67 kartus“, – sakė 51-erių kriminalinės policijos pareigūnas.
Pasiteiravus, ar tokį gerą pavyzdį skleidžia ir tarp artimųjų, vyras patikino, kad paaukoti – kviečia, tačiau tai – humanitarinė akcija, kuriai įkalbinėjimų nė neturėtų būti. „Tikrai esu girdėjęs įvairių priežasčių, kodėl nereikia eiti aukoti kraujo, todėl tokių žmonių neįkalbinėju. Manau, kiekvienas žmogus turi pats suvokti šios akcijos naudą. Mano šeimoje ir tarp artimųjų, kas gali – tas aukoja. Sąmoningam žmogui nereikia įkalbinėjimų“, – pabrėžė Vytautas.
Aukoti paskatino gydytojas
Panevėžiečiui Audriui paaukoti kraujo pasiūlė gydytojas, kuomet jam buvo nustatytas per aukštas hemoglobino kiekis kraujyje. „Man tuomet buvo 25-eri. Na, o dabar esu aukojęs daugiau kaip 70 kartų. Jaunystėje aukodavau penkis kartus per metus, o dabar tris–keturis“, – pasakojo 53-ejų vyras.
Audrius patikino, kad bendraminčių šiuo klausimu neturi. „Deja, kiek kalbinau eiti kartu, mažai kas sutinka, arba nueina vieną kartą ir po to nebegrįžta. Žmona bandė aukoti, bet jos žemas hemoglobinas, todėl neleido“, – atviravo jis.
Ilgametis kraujo donoras atskleidė, kad jam niekada nebuvo kilęs klausimas, kodėl svarbu aukoti. „O iš kur gi dar ligoninės gaus kraujo, jei nebus aukojančių?“, – retoriškai klausė panevėžietis.
Geriausias pavyzdys – nuotrauka socialiniame tinkle
Kitas kraujo donoras Donatas pirmą kartą kraujo paaukojo dvyliktoje klasėje.
„Tiesiog tarp egzaminų nusprendėme nuvykti į kraujo centrą ir taip savotiškai įprasminti pilnametystę, brandos egzaminus ir iš arti susipažinti su kraujo donoryste. Darbuotojos viską išsamiai paaiškino, įspūdžiai tik teigiami, tad per daugiau nei dešimt metų jau turiu sukaupęs nei daug, nei mažai – 45 kraujo donorystės atvejus“, – pasakojo pašnekovas.
Panevėžiečiui net yra tekę dirbti viename iš kraujo centrų. „Tad stengiausi į donorystės veiklą įtraukti artimuosius, draugus, pažįstamus. Tikrai džiaugiuosi, kad dauguma jų pabandę ir toliau reguliariai dovanodavo kraujo. Esame ne kartą su krepšinio komandos draugais atvykę į kraujo centrą ir raginame tai daryti kitus. Manau, kad geriausiai kraujo dovanoti skatina asmeninis pavyzdys, tad nuotrauka socialiniame tinkle tikrai gali padėti apsispręsti dvejojantiems tai padaryti“, – tikino vyras.
Nelaimė gali ištikti bet kada
Donato teigimu, nė vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo ligų, avarijų ar kitų nelaimingų atsitikimų, kuomet yra būtinas kraujo perpylimas gelbėjant gyvybę.
„Todėl, manau, visi turime apie tai pagalvoti ir pasistengti, kad kraujo atsargų kraujo centruose netrūktų ir, esant poreikiui, jis laiku pasiektų pacientus. Dažnai apie tai susimąstome, tik kai ištinka nelaimė mus ar mūsų artimuosius, tačiau tokios nelaimės žmones ištinka kone kasdien. Tad skyrę pusvalandį savo dienoje, galime gelbėti gyvybes“, – aukoti ragino jis.
