Prognozuojama, kad maisto prekių kainos dar iki šių metų pabaigos gali didėti iki 5 proc., nors kol kas jos auga nežymiai.
Nemalonios žinios – ateityje
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, šiuo metu maisto kainų infliacija yra gana maža ir maisto kainų augimas dar gana nedidelis. „Dėl to nereikėtų kelti didelės dramos. Drama gali prasidėti žiūrint į ateitį“, – sako jis.
Ekonomisto teigimu, nuo praėjusių metų pabaigos smarkiai padidėjo žemės ūkio produkcijos kainos. Galutinė maisto produktų kaina to dabar dar nelabai atspindi, nes nešvieži produktai vis dar pagaminti iš pigesnių žaliavų. Padidėjusi žemės ūkio produkcijos kaina, anot jo, natūraliai persikels į galutinę kainą.
„Reikia suprasti, kad galutinėje maisto kainoje žemės ūkio produkcijos žaliavų kainos dalis gali sudaryti ir 5 proc., ir 50 proc. produkto kainos. Baltoje duonoje ar bandelėse grūdų kainos dalis sudaro tik kokį dešimtadalį. O kiaulienos kumpyje mėsos kainos dalis gali sudaryti ir 50 proc. kainos. Jei stipriai pabrango žemės ūkio produkcija, nereiškia, kad tokiu pat dyžiu turi didėti galutinė kaina“, – sako ekonomistas.
Mažmeninei maisto kainai įtaką daro ne tik žaliavų kaina. „Kartais daug didesnę įtaką turi darbo užmokestis, elektros kaina, dujų kaina, nuomos sąnaudos, pakuotė ir panašiai. Kad ir ką imsi, šiuo metu yra stiprus brangimas iš esmės visiems gamintojams“, – teigia T. Povilauskas.
Ekonomistas išskyrė elektros kainą – verslininkai kas mėnesį moka biržos kainą. „Šių metų liepą didmeninės elektros kainos bus rekordinės. Dabar yra 90 Eur/MWh, o prieš metus buvo triskart mažesnė kaina“, – sako T. Povilauskas.
Brangsta elektra ir kyla atlyginimai
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius taip pat teigia, kad mėsos sektoriaus produktų kainų padidėjimui greičiausiai įtaką padarys ne žaliavų, o kitų kintamųjų kaina. Šiuo metu mėsos žaliavos kainos nėra padidėjusios.
„Be žaliavos, turime ir kitų dedamųjų: elektros brangimą, darbo užmokesčio didėjimą. Pakavimo medžiagų kainų didėjimas yra viena iš didesnių problemų, nes sutrikus logistikos grandinėms pradėjo brangti pakavimo medžiagos. Žinome, kad logistikos problemų atsiranda dėl vairuotojų trūkumo. Šios dedamosios daro spaudimą. Pamažu matome, kad bus neišvengiamas augimas, bet kad jis bus didelis, negalime pasakyti. Numanome, kad gali būti iki 5–7 proc.“, – sako E. Mackevičius.
Anot E. Mackevičiaus, šių dedamųjų spaudimas nėra tiesioginis. Jei brangtų žaliavos, jos tiesiogiai veiktų kainą, nes sudaro didžiąją dalį mėsos produkcijos savikainos. Jo teigimu, energetinių išteklių brangimas, kad ir didesnis, taip staigiai produkcijos kainos nepaveikia.
„Dabar maisto kainų metinis pokytis yra ganėtinai žemas, bet visa tai, kas kaupiasi – ir žemės ūkio produktų kainos, ir kitos sąnaudos, tas besikaupiantis brangimas metų pabaigoje tiesiogiai lems ir didesnę mažmeninę maisto prekių kainą“, – sako T. Povilauskas.
Ekonomistas prognozuoja, kad algos šiais metais augs 7,5 proc., pensijos – apie 10 proc. Jis sako, kad greičiausiai maisto kainos nepaaugs daugiau nei 7 proc., tad neturėtų kilti daugiau negu atlyginimai.
