Iki kitų metų sausio Greitosios medicinos pagalbose tarnyboje turi nelikti vairuotojų. Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad vairuojantys greitosios pagalbos automobilius asmenys turėtų ir paramediko kvalifikaciją. Pusantro šimto vairuotojų turės apsispręsti, ar išeiti iš darbo, ar eiti mokytis.
Vairuotojai paliko komandą
Radviliškio greitosios medicinos pagalbos padalinyje dirba apie 40 žmonių. Padalinys turi keturias komandas, kuriose – slaugytojas ir paramedikas. Greitosios pagalbos medikė Edita Pralgauskienė sako, kad šiemet komandą paliko penki vairuotojai, sužinoję, jog teks kelti kvalifikaciją ir tapti paramedikais.
„Trys pensinio amžiaus vairuotojai išėjo. Jie visiškai net nesiruošia mokytis paramediko [profesijos]. Vienas išėjo ne pensinio amžiaus, bet išėjo tiesiog sveikatos būklei esant sudėtingai. O dar vienas išėjo pakankamai jauno amžiaus ir tiesiog nenorėjo mokytis, pats išėjo savo noru. Tai seniausias išėjęs iš tų vairuotojų buvo 72 metų, o jauniausias, be šito mūsų apie 40 metų vyriškio, kuris dirbo, tai 66 metų“, – sako E. Pralgauskienė
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė teigia, kad šiemet – paskutiniai metai, kai greitosios medicinos pagalbos vairuotojai dar gali tapti paramedikais.
„Todėl mes dabar irgi paprašėm, kad paramedikų būtų galima apmokyti daugiau, kad jie liktų tie, kas jau dirba greitojoje pagalboje, kad jie liktų dirbti. Čia mes galvojame taip pat, siekiant, kad tos lėšos būtų panaudotos racionaliai, sudaryti išankstines sutartis, kad ir šitie asmenys įsipareigotų, pabaigę paramediko studijas, išdirbti bent metus Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Galim galvoti, kad tie, kas seniai dirba greitojoje pagalboje, jie nemažai įgijo patirties ir, taip sakant, gyvenimiškos, jie irgi dalyvauja, tai galbūt jiems nebus toks nepriimtinas dalykas dar įgyti tą kvalifikaciją“, – svarsto J. Čelutkienė.
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė teigia, kad vairuotojai tapti paramedikais skatinti ir anksčiau, daug jų pakeitė kvalifikaciją, tačiau tam nepritariančių dar liko.
„Tų žmonių tiesiog nėra daug, apie 150 žmonių. Žmonės, kurie apsisprendė, kad jiems to išsilavinimo nereikia ir, ko gero, jie pasiruošę galbūt ir palikti galimai tarnybą. Arba dar yra tokia kišenė, kur, sakykim, kaip pagalbinis darbuotojas jis tada eitų. Nes paramedikas yra reikalingas ne tam, kad kažkas nuvairuotų ir taip toliau, bet dar ir padėtų, pagelbėtų komandos nariui. Nes brigadų mes tikrai neturime daug. Ir kai nuvažiuoji dviese, ir vienas yra visiškai net ne medikas, sudėtinga tą pagalbą kvalifikuotai teikti. Būtų pilnavertis komandos narys. Turėti vien vairuotoją yra per prabangu“, – pažymi J. Keburienė.
Mokytis nori ne visi
Ukmergės greitosios medicinos padalinio vairuotojas paramedikas Mindaugas pasakoja, kad jau prieš dešimt metų vienos gydytojos paskatintas įgijo paramediko kvalifikaciją ir tą daryti patarė kitiems. Vis dėlto, nenorinčiųjų mokytis vis dar yra, nors įgijus paramediko kvalifikaciją alga padidėja dviem šimtais eurų ir siekia apie pusantro tūkstančio eurų.
„Aš pusantro etato dirbu, gaunu apie du tūkstančius. Kai kurie jau išėjo dabar, o kai kurie dabar stoja mokytis. Vienas yra iš Ukmergės, kuris tikrai sakė, kad nesimokys ir išeis iš darbo, netinka darbas. Reikia gerai mokėti ir vaistus leisti, gerai mokėti ir į veną leisti, ir kai ką suprasti labai gerai. Ypač dabar, kada jau privaloma bus. Nėra lengvas mokslas, ne bulkutes kepti. Aš už tai, kad visi būtų pabaigę mokslus“, – sako paramedikas.
J. Keburienė sako, kad skubios medicinos pagalbos slaugytojams dirbti su paramediku yra lengviau.
„Galima sakyti, visi 100 proc. pasiteisinę. Aš pati dirbu su vairuotoju paramediku, tai yra tas skirtumas, kad kartais aš akcentuoju į kažkokią vieną problemą nuvažiavus pas žmogų. Nes, realiai tai tu neturi nei galimybės kažkur pažiūrėti, nei pasiskaityti, nei su istorija susipažinti jo. Ir, žiūrėk, kolega ima kažkokią mintį ir pakeičia. Atrodo, lyg ir infarktas, bet niekas nieko kardiogramoj nerodo, simptomai tokie migloti. Kolega sako, „palauk, o gal serga diabetu?“ Realiai kaip ir žinai, bet tuo metu kažkur nuplaukė ta mintis, kad sergant diabetu jau tas skausmas yra kitoks arba iš viso jo nėra. Kuo daugiau smegenų, kuo daugiau galvų, tuo yra geriau“, – teigia J. Keburienė.
Paramedikus rengia devynios mokymo įstaigos visoje Lietuvoje. Mokslai trunka metus, kursus finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
