Kol pastaruosius 28 metus NASA naudojosi palydovais vandenyno aukščiui matuoti, „Sentinel-6 Michael Freilich“ palydovas rengiasi pateikti didesnį tikslumą, nei kada nors anksčiau.
Bendrai NASA, Europos kosmoso agentūros (ESA), Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacijos ir NVAA kurtas „Sentinel-6“ paleistas šeštadienį iš „Space Launch Complex 4 East“ komplekso Vandenbergo oro pajėgų bazėje, Kalifornijoje.
Palydovui keliaujant savo orbita ir naudojantis trimis instrumentais, jis apskaičiuos savo buvimo padėtį ir atstumą virš vandenyno paviršiaus.
„Tai bus nauja žvaigždė danguje, pateiksianti mums geriausius įmanomus jūros lygio kilimo, vandenyno bangų ir vėjo matavimus,“ – sakė Craig Donlon, „Sentinel-6“ misijos mokslininkas iš ESA.
Jūros paviršiaus aukščio matavimui „Sentinel-6“ panaudos savo pažangiausią radarinį altimetrą – „Poseidon-4“, kurio pagalba radaro impulsas atsimuš nuo vandenyno paviršiaus ir taip bus išmatuotas laikas, kurį impulsas užtrunka sugrįžti atgal į palydovą.
Kadangi vandens garai atmosferoje gali daryti įtaką radaro impulso greičiui, dėl to antrasis instrumentas – „Advanced Microwave Radiometer for Climate“, matuos vandens garus ir leis altimetrui tinkamai sukalibruoti savo matavimus.
Greta vandenyno paviršiaus aukščio matavimų, „Sentinel-6“ altimetras galės apskaičiuoti kampą, kuriuo radaro impulsai atsispindėjo nuo vandenyno paviršiaus, kas padės mokslininkams stebėti vandenyno bangų aukštį.
Instrumentas taip pat galės išmatuoti vandenyno paviršiaus audringumą, o duomenys leis mokslininkams sekti vandenyno vėjus.
„Sentinel-6“ seks ta pačia orbita, kaip ir jo pirmtakai bei būsimas įpėdinis – „Sentinel-6B“, kurį planuojama paleisti 2025 metais. Giminingieji palydovai užtikrins pastangų, stebint Žemės jūros paviršiaus topografijos pasikeitimus, tęstinumą.
„Jūros lygio kilimas artimiausiu metu niekur nedings, taigi mes turime toliau jį matuoti ir kuo ilgesnė šių matavimų istorija, tuo geriau,“ – sakė Josh Willis, „Sentinel-6 Michael Freilich“ projekto mokslininkas ir tyrėjas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos.
Mokslininkai NASA ir NVAA pasinaudos duomenimis iš daugybės kitų palydovų ir paviršiaus lygmens instrumentų, kad suteiktų „Sentinel-6“ surinktiems duomenims kontekstą.
„Kuomet mes deriname altimetrinius stebėjimus su stebėjimais, gautais iš mūsų gravitacijos matavimų misijų ir panašiai, mes galime matyti ne tik kad jūros lygiai kyla, bet ir tai kiek tą lemia tirpstantys ledynai bei ledkalniai ir kiek tai nulemta terminio plėtimosi vandenynuose,“ – pasakojo Karen St. Germain, NASA Žemės mokslų skyriaus direktorė.
Nors globalaus šiltėjimo ataskaitos dažnai dėmesį koncentruoja į oro temperatūros pokyčius, visgi, didžioji dalis saulės energijos yra absorbuojama vandenynų. Į Žemės atmosferą ši energija yra perduodama tik vėliau.
„Globalus šiltėjimas iš tiesų yra vandenynų šiltėjimas,“ – sakė Willis.
Šiltėjimas ne visur vyksta vienodai ir kadangi šildami vandenynai plečiasi, dėl to mokslininkai galės „Sentinel-6“ matavimus panaudoti vykdant tikslesnius stebėjimus, kur vandenynai šyla greičiausiai.
„Kadangi 70 procentų Žemės paviršiaus yra padengta vandenynais, dėl to mes, tikrąja to žodžio prasme, stebime, kaip prieš mūsų akis kinta planetos forma,“ – sakė Willis.
„Sentinel-6“ duomenys taip pat padės mokslininkams tiksliau modeliuoti ir prognozuoti orų sąlygas
Jo gebėjimas aptikti aukštesnio ir šiltesnio vandens teritorijas bus ypač naudingas mokslininkams, dirbantiems prognozuojant uraganų kelius ir intensyvumą bei mokslininkams, kurie analizuoja El Niño įtaką orų sąlygoms visame pasaulyje.
Kitas instrumentas, „Global Navigation Satellite System-Radio Occultation“ arba „GNSS-RO“ pagelbės meteorologams ir klimato tyrinėtojams perimant komunikacinių palydovų radijo signalus, pasirodančius ir dingstančius virš Žemės horizonto.
Matuojant nedidelius radijo signalų pasikeitimus, jiems lenkiantis palei planetos kreivį, „GNSS-RO“ galės išskirti informaciją apie temperatūrą ir oro drėgmę skirtinguose aukščiuose.
„Sentinel-6“ su savimi nešis daugiau nei tik instrumentus
Jam skriejant daugiau nei 1287 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus, palydovas „nešis“ Michael Freilich, buvusio NASA Žemės mokslų skyriaus direktoriaus, kuris mirė anksčiau šiais metais, vardą ir palikimą.
Freilich stipriai prisidėjo prie pastangų tobulinant Žemės vandenynų stebėjimą iš kosmoso.
„Mike buvo šios srities lyderis, draugas ir mentorius daugeliui mūsų, dirbančių Žemės mokslų skyriuje,“ – sakė St. Germain.