Lietuvoje aktyviai vykdoma institucinės globos pertvarka, tačiau kol kas vaikų globos namuose gyvenančių be tėvų globos likusių vaikų skaičius nemažėja. Panevėžyje 2016 m. buvo parengta 12 globėjų ir įtėvių. Iš jų tik 4 ryžosi globoti kraujo ryšiais nesusietus vaikus.
„Šiandien pastebimas didesnis susidomėjimas galimybėmis tapti įtėviu ar globėju. Socialinių paslaugų centre (SPC) vykusiuose įvadiniuose mokymuose dalyvavo 12 norinčiųjų suteikti vaikams šilumą ir namus. Išklausę mokymus jie dar turės apsispręsti dėl įvaikinimo ar vaiko globos. Tai nėra tas pats. Įvaikinto vaiko teisės yra lygios biologinių vaikų teisėms. Vaiko nuolatinė globa nustatoma likusiems be tėvų globos, kai esamomis sąlygomis negali grįžti į biologinę šeimą. Tokiu atveju priežiūra, auklėjimas, atstovavimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar globos institucijai“, – sako SPC direktorė Lina Kazokienė.
GIMK atestuotos socialinės darbuotojos Danguolė Sabulienė ir Monika Petukauskienė ne tik moko ir konsultuoja būsimus ir esamus įtėvius, globėjus. Jos stebi ir vertina vaiko globos įgyvendinimo procesą, pagal poreikį veda tęstinius mokymus, organizuoja savitarpio pagalbos grupes.
„Nuolatinių globėjų ir įtėvių rengimas yra svarbūs žingsniai, tačiau nepakankami. Naujas požiūris į vaikų globą turi apimti globėjų tinklo kūrimą. Tinklą sustiprintų naujovė – budintys globėjai. Tai asmuo ar šeima, galinti bet kuriuo paros metu laikinai pagloboti į krizinę situaciją patekusį ar be tėvų globos likusį vaiką. Jie būtų profesionaliai apmokyti, psichologiškai pasirengę užtikrinti vaiko fizinius, socialinius ir emocinius poreikius. Su jais būtų sudaromi darbo santykiai, apimantys socialines garantijas“, – teigia L. Kazokienė.
Šiuo metu Panevėžys rengia budinčio globėjo (rūpintojo) šeimoje organizavimo tvarką. Manoma, kad mieste iš pradžių pakaktų 5-6 globėjų. Jų poreikis priklausys ir nuo nuolatinių globėjų skaičiaus.