Savivaldybėse vėl duris atveria karščiavimo klinikos. Taip siekiama sumažinti karščiuojančių pacientų srautus poliklinikose. Kai kuriuose miestuose jos veiks tik per šias šventes, kituose priklausomai nuo epideminės situacijos. Tačiau yra ir savivaldybių, kurios neatnaujina tokių klinikų veiklos, karščiuojantys pacientai ir toliau bus siunčiami į poliklinikas ar ligonines.
Panevėžio šeimos medicinos centro direktorė sako, kad dabar kiekviena diena kaip ant adatų. Daugėja karščiuojančių pacientų, o juos priimti medikams – iššūkis. Reikalingos atskiros patalpos, saugos priemonės. Anot įstaigos vadovės, jei mieste dirbtų karščiavimo klinika, šeimos gydytojams būtų paprasčiau ir gerokai mažėtų rizika užsikrėsti.
„Vis tiek tokių pacientų yra, ir pandemija, ir įtariamieji, neaiškūs, ar jie serga, ar neserga, išsiaiškinti, PGR testą paimti, gal reikia plaučių nuotrauką padaryti, bet miesto valdžia sprendė kitaip, uždarė, nereikia“, – konstatuoja Panevėžio šeimos medicinos centro direktorė Birutė Paškevičienė.
Savivaldybės gydytojas sako, kol kas tiek ligoninė, tiek privačios gydymo įstaigos susitvarko su karščiuojančiais pacientais.
„Dėl paties karščiavimo įsteigimo ar nesteigimo – vėl gi yra tam tikri niuansai, kuriuos mes turėtume suderinti tarpusavyje. Tai iš esmės, šiandien kol kas nesvarstom, o planuojam, atsižvelgdami į poreikį“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės gydytojas Mindaugas Burba.
COVID-19 nesitraukiant, medikai baiminasi, kad karščiuojantys pacientai bus siuntinėjami po gydymo įstaigas, o sergantiems kitomis ligomis teks lūkuriuoti eilėse. Būtent dėl šių priežasčių Alytus karščiavimo klinikos veiklą atnaujino prieš pusantro mėnesio. Poliklinikos direktorius sako, neaišku, kiek ji veiks, tačiau artimiausiu metu uždaryti neplanuojama.
„Kaip bus po švenčių, po Kalėdų, po Naujų metų, kol kas nesiimčiau prognozuoti, nes tikrai matome, kad trumpų atostogų yra sugrįžę žmonės iš užsienio ir, tikėtina, jų dar padaugės prieš pat šventes, na bet mes pasiruošę“, – sako Alytaus poliklinikos direktorius Marius Jasaitis.
Kaune karščiavimo klinika veiklą atnaujino vasaros pabaigoje, nes vaikams grįžus į mokyklas įprastai išauga ir peršalimo ligų skaičiai.
„Daugėjant peršalimo ligų labai sunku diferencijuoti, ar tai kovidas, ar eilinės peršalimo ligos, tai karščiavimo klinika ir yra tam skirta, kad padėtume gydytojams, nors paskutiniu metu lapkričio gruodžio mėnesiais dauguma pacientų karščiavimo klinikoje yra COVID-19 sergantys pacientai“, – sako Kauno karščiavimo klinikos koordinatorė Rūta Ūsienė.
Išaugus COVID-19 susirgimo rodikliams, Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į savivaldybes, kad šios gali atnaujinti karščiavimo klinikų veiklą. Tačiau kol kas tai tik rekomendacija.
„Tokių sąlygų, kada privalomai kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti, nėra nustatyta. Šiuo metu tos paslaugos vis tik, kaip mes ir sakėme pandemijos pradžioje, jos taps įprastinėmis paslaugomis“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Vilija Kondrotienė.
Ministerija pabrėžia, kad bet kuriuo atveju siuntimą į karščiavimo kliniką paskiria šeimos gydytojas. Jei mieste tokios įstaigos nėra, pacientai siunčiami į ligoninę ar polikliniką, kurioje yra specialios patalpos jų apžiūrai.
