„Rekordų akademijos“ iniciatyva vakar pirmą kartą Lietuvoje buvo švenčiama Rekordų diena – jos metu visoje šalyje, nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio, buvo pasiekti net 9 rekordai. Bent du iš jų netolimoje ateityje galėtų tapti ir Gineso rekordais.
„Rekordų dienos tikslas – atskleisti rekordų spektrą, įvairovę. Rekordai, jų siekimas visuomet sukuria gerą nuotaiką, suteikia daugiau šviesos ir spalvų mūsų gyvenimui, kasdienybei – tai ko šiandien taip trūksta. Džiugu, kad mūsų iniciatyva pasiteisino ir sulaukė didelio susidomėjimo visoje Lietuvoje“, – teigia Lietuvos rekordus registruojančios agentūros „Rekordų akademija“ vadovas Gintaras Pocius.
Arčiausiai Gineso rekordų
Sunkiausią Lietuvoje važiuojantį dviratį – 1 800 kg masės – sukūrė Albinas Rimkus ir Degaičių kaimo bendruomenė. Dviratis yra daugiau nei 400 kg sunkesnis už šiuo metu Gineso rekordų knygoje įrašytą dviratį (1385 kg).
Kad pasiektų Gineso pasaulio rekordą, dviratis turėtų nuvažiuoti bent 100 m atstumą. „Atlikome ir savotišką pasaulio rekordo „generalinę repeticiją“ – 1 800 kg sveriančiu dviračiu pavyko numinti 75 metrus! Beje, misija vairuoti beveik dvi tonas sveriantį mechaninį dviratį buvo patikėta stipriausiam Degaičių vyrui, buvusiam futbolininkui, Mantvydui Kasparavičiui. Lengva nebuvo, bet Mantvydas puikiai laikėsi – minėtą atstumą, intensyviai darbuodamasis kojomis, jis įveikė per 16 minučių“, – pasakojo G. Pocius.
Didžiausią atstumą – 49 302 km – neįgaliojo vežimėliu per 5 valandas įveikė zarasietis Marius Montikas. Startavęs 7 val. ryto, Panevėžyje, „Kalnapilio“ arenos sporto arenos dviračių treke, jis įveikė kiek daugiau nei 146 ratus ir pasinaudojo vos 2 minučių pertraukėle.
Vidutinis Mariaus greitis siekė 9,860 km/val. O tai yra vos šiek tiek mažiau, nei vidutinis Gineso rekordą Milano Civia arenoje 2015-aisiais metais pasiekusio albano Haki Doku greitis – per 12 valandų jis įveikė 121 km distanciją.
Marius neslepia ambicijų ateityje siekti ir Gineso rekordo – vien tam, kad šiais pasiekimais „sujudintų neįgaliųjų bendruomenę“, atkreiptų visuomenės dėmesį į žmonių su negalia problematiką.
„Kol esi sveikas, į daugybę dalykų tiesiog neatkreipi dėmesio. Nepastebi, kad neįgaliesiems įrengtas takas neretai pasibaigia aukštu borteliu be jokio nuvažiavimo, o labai daug viešųjų erdvių neįgaliesiems apskritai nėra pritaikytos ir įveikiamos“, – sako Marius, į neįgaliojo vežimėlį sėdęs prieš trejus metus, po patirtos avarijos, lemtingai pakeitusios jauno vyro gyvenimą.
Pasiektu rekordu džiaugiasi ir Panevėžio arenos atstovai.
„Nuo pat Panevėžio arenos perėmimo Panevėžio sporto centrui bei naujos darbuotojų komandos suformavimo vienas iš arenos veiklos principų tapo atvirumas bendruomenei. Žingsnis po žingsnio kryptingai judame link to – jau šį sezoną arenoje startuoja Regionų krepšinio lygos rungtynės, vyksta vaikų, mėgėjų bei profesionalų treniruotės dviračių treke, panevėžiečiai bei miesto svečiai turi galimybę nuomotis arenos patalpas. Ypač džiugu, kad galime prisidėti prie iniciatyvų kaip šiandienos rekordo siekimas – sveikiname Marių Montiką su itin prasmingu bei daug pastangų pareikalavusiu pasiekimu“, – sako Panevėžio arenos atstovė Eglė Morkūnė.
Kiti rekordai
Šilutėje pasiektas masiškiausio sūrio dešrelės valgymo rekordas – vaikų taip mėgiamas „Pik-Nik“ sūrio dešreles vienu metu valgė net 1 537 žmonės. Šis skaičius išties įspūdingas, ypač jeigu rekordo siekėjų skaičių palygintume su Šilutės miesto gyventojų populiacija – rekordo siekė daugiau nei 10 proc. miesto gyventojų.
Rekordų galima siekti visur – netgi tardymo izoliatoriuje ar kariuomenėje.
Kauno tardymo izoliatoriaus suimtieji ir nuteistieji modulinio origami technika sukūrė įspūdingo dydžio – 104 cm skersmens ir 326,57 cm apimties lotoso žiedą ir tai yra didžiausia gėlė iš popieriaus lankstinių. Noras papuošti kamerą tapo hobiu, o ilgainiui pelnė ir Lietuvos.
Rekordų diena buvo švenčiama ir Lietuvos kariuomenėje: Marijampolėje pasiektas masiškiausio atsispaudimų darymo rekordas – 397 kariai iš dviejų batalionų vienu metu 60 sekundžių darė atsispaudimus. Šį pratimą jie įprastai atlieka individualiai, fizinio parengtumo testo metu.
Neįtikėtina, bet jie gaminami jau ir Žemaitijoje. Iš didžiausių Lietuvoje gūžinių kopūstų! Adelė Gečienė iš Plungės rajone esančio Šateikių kaimo geriausiai žino jų receptą. Nieko keista, nes jos darže užaugo tikras monstras – 13,12 kg masės (be lapų, ir šaknų), 105 cm apimties, 30 cm aukščio gūžinis kopūstas.
