Panevėžyje parduodama 800 kv. m. slėptuvė, įrengta 1976 m. Ją rasti galima „Panevėžio pramonės parke“, adresu Pramonės g. 8. Šio nekilnojamojo turto objekto kaina – 230 tūkst. eurų.
Slėptuvėje 16 patalpų
Beveik prieš 50 metų įkurta slėptuvė yra Panevėžio miesto pramoniniame rajone su gerai išvystyta infrastruktūra. Ji strategiškai patogioje vietoje – vos 5 minutės nuo transeuropinio tinklo kelio „Via Baltica“. Slėptuvė turi atskirą įėjimą, asfaltuotą privažiavimą, o teritorija – aptverta.
Statinį sudaro 16 patalpų: slėptuvės patalpos, koridoriai, prausykla, tualetas, sandėlis. Čia įrengtas miesto vandentiekis, elektra. Slėptuvės sienos pagamintos iš blokų, perdanga – iš gelžbetonio, stogas dengtas žole, grindys – iš monolito. Yra galimybė keisti slėptuvės išplanavimą.
Nuo filmų iki gamybos
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas pasidalino įžvalgomis, ką galėtų sudominti tokia slėptuvė.
„Esame sulaukę užklausų, ar Panevėžyje yra baisių slėptuvių, nes ten kokį nors filmą norėtų filmuoti. Taip irgi būna, bet, jeigu atsigręžiant į senus laikus, bene visos stambiausios gamyklos turėjo slėptuves. Tokia yra „Ekrano“ gamyklos patalpose, taip pat Skaistakalnio parke. Žinau ir šią „Auridos“ įmonės slėptuvę, esu ten buvęs. Gal tarybiniais laikais ji buvo atitinkamo lygio, pagal mūsų technologijas, pragyvenimo ir gamyklų lygį. Bet šiandien matome naujus gamybinius pastatus. Viskas keičiasi ir, norint įrengti čia veikiančią slėptuvę, reikia labai daug investicijų. Ar tą darytų verslininkai – nemanau. Vargu, ar atsirastų tokių, kurie kelis šimtus tūkstančių norėtų skirti iš savų lėšų. Kita vertus, šalyje buvo atliekama slėptuvių inventorizacija ir, manau, tai turėtų būti sprendžiama valstybiniu mastu. Gal būtų galima ją įrengti iš valstybės biudžeto, gynybai skirtų lėšų ar panašiai“, – dėstė R. Paulauskas.
Kas gali už tiek pirkti?
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas svarstė – jeigu ne slėptuvę įrenginėti, ką ten po žeme veikti?
„Gamybai, sandėliavimui ar komercijai – visgi pats geriausias ir tinkamiausias yra pirmas aukštas. Net dviejų aukštų gamybiniai pastatai nėra tokie paklausūs kaip vieno. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose pastatai yra vieno aukšto, na, nebent administracinio pastato dalis dviejų, bet visa gamyba ir sandėliavimas vyksta tik pirmame aukšte. Pasižvalgykime po Kauną, Vilnių, galiausiai ir visą pasaulį, net prekybos centrai nebėra statomi per kelis aukštus“, – kalbėjo R. Paulauskas.
