Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai ir Panevėžio visuomenė renginiu „Gelbėjo kitus, žuvo patys…“, pagerbė 1941 metais birželio 26 dieną žiauriai enkavedistų nužudytus – Panevėžio ligoninės vedėją ats. plk. Juozą Žemgulį, chirurgus Antaną Gudonį ir Stasį Mačiulį bei gailestingąją seserį Zinaidą Emiliją Kanis-Kanevičienę.
Atminimas puoselėjamas
Prieš aštuoniasdešimt metų kruvino sovietų teroro aukomis tapusių keturių žiauriai nužudytų Panevėžio ligoninės medikų atminimas puoselėjamas iki šių dienų.
Tragiškus 1941-ųjų metų įvykius mena gydymo įstaigos kiemelyje stovintis per visą sovietmetį išsaugotas aukų atminimui skirtas paminklas. Be to, okupantų nužudytus kolegas kasmet pagerbia Panevėžio ligoninės ir Panevėžio miesto bendruomenės.
Įpareigoja istorija
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas sakė, kad kruvinosios tragedijos atminimas minimas kiekvienais metais.
„Tragediją minime kiekvienais metais. Panevėžio ligoninėje dirbusių medikų žudynės – didžiulė netektis ir svarbus įvykis Panevėžio, Lietuvos bei visos medicinos istorijoje. Atlikę savo pareigą ir niekam nieko blogo nepadarę žmonės, buvo žiauriai nukankinti ir nužudyti. Nužudyti medikai – tai buvę mūsų bendradarbiai ir kolegos. Todėl, kasmet minėti medikų tragediją įpareigoja ir turtinga ligoninės istorija, o šiais metais paminėjimas dar didesnis – nuo žudynių praėjo aštuoniasdešimt metų‘, – sakė, gydymo įstaigos vadovas.
Paminklą išsaugojo
Pasak ligoninės vadovo, būtina prisiminti prieš 80 metų vykusius kraupius įvykius.
„Medikai 1941 m. iš birželio 25 dienos į 26-ąją buvo žiauriai nukankinti ir nužudyti KGB būstinės rūsyje. Dabar čia – Panevėžio kraštotyros muziejus. Tie įvykiai primena, kad medikai atliko savo pareigą, neišdavė Hipokrato priesaikos, padėjo kitiems, o už tai buvo nužudyti. Žavi tai, kad net ir sudėtingu laikotarpiu Panevėžio medikai ir visuomenė ligoninės skverelyje savo lėšomis pastatė ir 1943-ųjų rudenį atidengė skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtą paminklą keturiems nukankintiems kolegoms. Šis paminklas buvo išsaugotas per visą sovietmetį“, – priminė sudėtingą laikotarpį A. Skorupskas ir tęsė:
„Artėjant frontui, vieną 1944 metų naktį paminklas dingo. Užėjus antrajai sovietmečio okupacijai, baiminantis galimų represijų, pirmiausia buvo panaikinta užrašo dalis, kurioje buvo užrašyta, kas nužudė medikus, o pats paminklas apkaltas lentomis. Vėliau gydytojas Jonas Statkevičius, padedant ūkvedžiui ir vienam ligoniui, šį paminklą užkasė praktiškai toje pačioje vietoje, kur jis ir stovėjo.
Lietuvoje prasidėjo Atgimimo Sąjūdis. Panevėžio ligoninėje brendo mintis atstatyti paminklą. Atsirado žmonių, žinojusių paminklo užkasimo vietą. 1988 m. spalio 14 d. paminklas iškilmingai buvo atkastas. Vėliau jį restauravo panevėžietis skulptorius Algimantas Vytėnas ir paminklas buvo iškilmingai atidengtas.“
Pristatė ekspoziciją
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas pasakojo, kad muziejuje nuo pernai metų pristatyta ekspozicija „Raudonasis teroras“.
„Ekspozicijos dalis, skirta sovietų okupantų 1941 m. birželio mėnesį čia nužudytų gydytojų J. Žemgulio, St. Mačiulio, A. Gudonio, gailestingosios sesers Z. Kanis-Kanevičienės, buhalterio padėjėjo Antano Čibinsko, techniko Vilhelmo Vaišvilos, geležinkelininko Kazio Šlekio ir sušaudytųjų prie Panevėžio cukraus fabriko atminimui, įrengta Panevėžio kraštotyros muziejaus pagrindinio pastato rūsyje, kur anksčiau buvo KGB būstinės rūsys“, – pasakojo muziejininkas.
Ekspozicija – dviejų dalių
Pasak D. Juzėno, pirmojoje ekspozicijos dalyje pasakojama apie minėtų tragiško likimo žmonių veiklą dar iki sovietų okupacijos.
„Vilčių kupiną prieškario gyvenimą simbolizuoja įrengtas Z. Kanis-Kanevičienės buto interjeras. Antrosios dalies centre – NKVD tardytojo kabinetas. Kraupią atmosferą kuria garsai, daiktai – stalinė lempa, telefonas. Atkurta NKVD karininko uniforma, taburetė, ant kokios buvo sodinami tardomieji. Tarp grotų įkomponuoti stendai pasakoja apie tragiškus įvykius, jų atminimo išsaugojimą ir įamžinimą, apie fotografą Joną Žitkų, užfiksavusį sovietų nusikaltimus, raudonojo teroro aukų laidotuves ir dėl to vėliau sovietų įkalintą“, – pristatė ekspoziciją „Raudonasis teroras“ muziejininkas D. Juzėnas.
Restauruodamas išlaikė autentiką
Išsaugotą paminklą nužudytiems medikams restauravęs panevėžietis skulptorius Algimantas Vytėnas prisiminė, kokiomis aplinkybėmis restauravo paminklą.
„1988 metais prasidėjo Atgimimo sąjūdis, o tai buvo pakilimo bei euforijos laikas. Tuo laiku ir nuspręsta sugrąžinti paminklą nužudytiems medikams į buvusią vietą. Apie nužudytų medikų istoriją girdėjau nuo vaikystės. Atkastas paminklas buvo apdaužytas ir teko imtis darbo. Buvo nuskelta dalis mediko veido ir paminklo kampas. Iš bronzos padariau spygliuotą detalę, kaip kančios simbolį, nuskeltam kampui ir atstačiau nuskeltą J. Žemgulio veido dalį. Restauracijos tikslas buvo, kuo mažiau keisti paminklą – stengiausi jį palikti autentišką, koks buvo“, – pasakojo skulptorius A. Vytėnas.
Neužmirštami įvykiai
Įsimintiname renginyje dalyvavęs Panevėžio meras Rytis Račkauskas kalbėjo, kad raudonasis teroras nesirinko aukų.
„Nuo budelių rankos nukentėjo visi, buvę jų kelyje. Deja, bet išimčių nebuvo ir Panevėžyje. Prieš 80 metų čia žiauriai nukankinti medikai tapo beprotiškos sovietų agresijos simboliu. Nepaisant ilgų metų sovietų pastangų, šiandien prisimename tų dienų įvykius ir niekada jų neužmiršime. Tegul šių medikų auka amžinai lieka mūsų atmintyje. Kad dabar kurdami Lietuvą neužmirštume tų, kurių dėka esame tokie, kokie esame šiandien – laisvi laisvos šalies piliečiai“, – sakė meras R. Račkauskas.
Dalyvių gausa
Renginyje „Gelbėjo kitus, žuvo patys“ dalyvavo Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Seimo nariai Guoda Burokienė, Bronislovas Matelis, Seimo nario Deivido Labanavičiaus padėjėja Sandra Razminė, Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, kuris prieš renginį aukojo Šv. Mišias už nukankintus medikus.
Nužudytų medikų atminimą pagerbė Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono, Biržų rajono savivaldybių merai, skulptorius Algimantas Vytėnas.
Renginio dalyviams koncertavo Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleiviai.
