Penktadienio vakarą Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljone atidaryta XXII Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo kūrinių paroda. Septyni keramikai iš Indijos, Lietuvos, Ukrainos, Turkijos, Pietų Korėjos ir Brazilijos pristatė savo trijų savaičių triūsą.
„Dalyvauti šiame simpoziume man buvo tarsi svajonės išsipildymas, mat dar 2015 metais apie jį išgirdau Baltarusijoje vykusiame renginyje. Ten pristatytas vaizdo klipas apie Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume gaminamas skulptūras, jų dydį ir erdves, kur kūriniai eksponuojami, mane pakerėjo. Panevėžio simpoziumas vyksta kas dvejus metus, tad esu nepaprastai laiminga, kad šiais metais ir man pasisekė tapti jo dalimi“, – sako Ukrainos nacionaliniame keramikos muziejuje Opošnioje dirbanti menininkė Zina Blyzniuk.
Moteris sako, kad būtent simpoziume kuriamų skulptūrų dydis ją ir sužavėjo. Panevėžyje liekantis jos darbas „Gyvybės forma LP-B“ yra 67 cm aukščio. Kitą savaitę Lenkijoje prasidėsiančiame simpoziume, š kurį ji taip pat pakviesta, menininkei gali tekti į kūrybą pažiūrėti kiek kukliau.
„Šie metai man sėkmingi – tiesiai iš Lietuvos keliausiu į Bolesławiec Lenkijoje ir tai bus jau trečiasis mano simpoziumas šiemet. Naujos vietos, nauji žmonės, naujos medžiagos kūrybai – skamba kaip iššūkis, bet labai malonus“, – pripažįsta Z. Blyzniuk.
Lietuvoje pirmą kartą viešėjo ir Nizam Orçun Önal iš Turkijos, šiais metais radęs laiko tarp simpoziumų Tailande, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Korėjoje. Turkijos Erciyes universitete docentu, Keramikos katedros vedėju dirbantis menininkas į simpoziumus keliauja tik nuo paskaitų laisvu laiku.
„Dalyvauti parodose, simpoziumuose raginu ir savo studentus. Būtent čia galima aptikti įkvėpimo, pažinti skirtingus kūrybos principus bei pačiam tobulėti kaip menininkui“, – pasakoja jau dešimtmetį dėstytoju dirbantis Nizam Orçun Önal.
XXII Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo kūrinių parodoje lieka du jo darbai – vienas apie gamtą ir pastebimą jo žlugimą, o kitas – „Nr.6“.
„Tai autobusas, pažymėtas numeriu 6 – Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo simbolis. Nuo 1999 metų į Panevėžį atvykę keramikai iš viešbučio, kuriame būna apsistoję, į vietą, kurioje gamina savo meno kūrinius, vyksta vienu vieninteliu ir tuo pačiu šeštu autobusu“, – šypsosi turkas.
Prasmingą žinutę viešėdama skirtinguose pasaulio kampeliuose palieka ir Srinia Chowdhury iš Indijos. Jos darbas „Warrior in Panevėžys“ atkreipia dėmesį į lyčių skirtumus, kurių, jos nuomone, neturėtų būti.
„Žaislas yra pirmas dalykas, kurį turi vaikas, todėl labai svarbu kokią žinutę jis neša. Labai norėčiau, kad būtent nuo mažens – jau žaislais – vaikai būtų mokomi, kad neegzistuoja lytis atspindinčios klišės. Taip užaugtume geresniais žmonėmis“, – savo kūrinio prasmę pristato laisvai samdoma keramikos edukatorė Srinia Chowdhury.
Simpoziumo uždarymo renginyje visi septyni Panevėžyje viešėję menininkai ir net projekto koordinatorė Aurelija Seilienė pripažino, kad per tas tris savaites jie tapo tarsi maža šeima. Panevėžys buvo įvardintas kaip jaukus, draugiškas miestas su itin gražia gamta.
„Aišku, yra ir kultūrinių skirtumų – to neišvengsi. Mano mieste gyvena daugiau nei milijonas žmonių, tad čia aš mėgavausi tyla“, – pripažino menininkas Nizam Orçun Önal iš Turkijos. Jis Lietuvą praminė „Litrainia“ (ang. Lithuania – Lietuva, Rain – lietus), mat dvi pirmas jų viešnagės savaitės lijo.
„Mes menininkai esame kiek pakvaišę žmonės, tad labai džiaugiamės, kad Panevėžys ir jo gyventojai taip draugiškai mus priėmė. Jei kur ir nepavykdavo susikalbėti angliškai – visada gelbėjo gestai“, – šypsosi keramikė Srinia Chowdhury.
Keramikai jau išvyko, tačiau Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljone darbo metu galite aplankyti jų parengtą XXII Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo kūrinių parodą. Menininkų sukuti darbai papildys išskirtinį Rytų Europoje Panevėžio dailės galerijos sukauptą keramikos dirbinių archyvą.
