Panevėžio miesto savivaldybės darbo grupė baigė rengti miesto seniūnijų veiklos modelį. Mieste turėtų atsirasti 3 seniūnijos. Čia gyventojai galės gauti visas svarbiausias Savivaldybės teikiamas paslaugas, efektyviau dalyvauti priimant savo gyvenamajai teritorijai aktualius sprendimus. Čia veiktų nemokamos notaro ir socialinės paslaugos. Išsamiau apie seniūnijas naujienų portalui JP sutiko papasakoti darbo grupės vadovas Rimantas Ridikas.
– Kodėl, Jūsų nuomone, Panevėžio miestui reikia seniūnijų?
– Dabar gyventojai turi ribotai galimybių įtakoti valdžios priimamus sprendimus, jiems trūksta informacijos, nepakankamai efektyviai komunikuojama su Savivaldybės administracija. Seniūnijos turėtų padėti išspręsti šias problemas. Įprasmintų seniūnaičių funkcijas, jie taptų realiais žmonių atstovais su realiomis galiomis. Seniūnijų kūrimas – vienintelis kelias prie savivaldos priartinti panevėžiečius. Būtų kuriamas balansas tarp bendruomenės ir administracijos.
– Kokiu principu dirbtų seniūnijos?
Kiekviena seniūnija turėtų seniūną. Į darbą jis būtų priimamas konkurso būdu. Seniūną atleistų arba skirtų administracijos direktorius. Veiktų gyventojų priimamasis, būtų teikiamos nemokamos notaro, socialinės paslaugos, sprendžiamos priskirtos teritorijos ūkio problemos. Kadangi aktualiausios žmogaus aplinkos problemos bus sprendžiamos ne Savivaldybėje, o vietoje – seniūnijoje, atsiras glaudesnis bendradarbiavimas su kiekvienu panevėžiečiu. Seniūnijos labiau bendraus ne tik su gyventojais, bet ir daugiabučių namų bendrijomis, visuomeninėmis ir bendruomeninėmis organizacijomis.
Trijose seniūnijose dirbtų po 3 žmones: seniūnas, jo pavaduotojas bei socialinis darbuotojas. Vieną seniūniją galėtume kurti į šiaurę nuo Nevėžio upės. Jai priklausytų Rožių mikrorajonas, Marijonų gatvė ir kt. Antrajai seniūnijai priklausytų vakarinė miesto dalis – plotas apie Nemuno ir J. Tilvyčio gatves. Trečiajai liktų visos likusios gatvės.
– Kokias paslaugas seniūnijos suteiks gyventojams?
Čia panevėžiečiai galės deklaruoti gyvenamąją vietą, bus išduodami leidimai bendruomenių renginiams, sprendžiamos gyvenamosios teritorijos tvarkymo problemos. Seniūnija prižiūrės vaikų žaidimų aikšteles, koordinuos viešuosius darbus, spręs socialinės paramos teikimo, pašalpų mokėjimo klausimus.
– Dabar šias funkcijas atlieka Savivaldybė. Kas čia keistųsi įkūrus seniūnijas?
Kadangi iš Savivaldybės bus perimtos tam tikros funkcijos ir perduotos seniūnijai, manau, protinga būtų dalį specialistų perkelti į seniūnijas. Vieninteliai visiškai nauji darbuotojai galėtų būti patys seniūnai.
– Ką galėtumėte pasakyti seniūnijų skeptikams?
Manau, šiems žmonėms tiesiog trūksta informacijos. Jiems reikia susipažinti su seniūnijos veiklos spektru ir pranašumais: daug greičiau sprendžiami keblūs klausimai, mažiau popierizmo, nemokamos notaro paslaugos ir kt.
– Kurių miestų patirtimi remtumėtės kurdami seniūnijas?
Seniūnijas turi visi Lietuvos didieji miestai, išskyrus Klaipėdą, tad stengsimės išklausyti visų miestų patarimus ir perimti patirtį. Lankėmės Kauno savivaldybėje. Jie labai geros nuomonės apie seniūnijas ir puikiai tvarkosi.
– Kaip su seniūnijų idėja bus supažindinti gyventojai?
Jeigu gyventojai pritars naujovei, seniūnijų kūrimas turėtų prasidėti jau kitąmet. Spalio mėnesį mūsų darbo grupė organizuos seniūnijų projekto pristatymą. Tikimės, kad jis sudomins Panevėžio miesto bendruomenės narius. Į renginį pakviesime ir žmones, turinčius seniūnijų kūrimo, darbo su jomis patirties.