Panevėžio miesto vicemeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į merus Lauras Jagminas, pirmą kartą naujienų portalui JP atvirai pasakoja apie savo gyvenimą, meilę bei karjerą. „Charakteris ir jau vaikystėje suformuotos vertybės nulėmė mano gyvenimą, poelgius ir pasirinkimus. Dirbu mylimą darbą ir šalia savęs turiu brangiausią gyvenimo dovaną – mylimąją ir du sūnus, kurie man suteikė naujų iššūkių, atradimų ir išbandymų, įnešė dar daugiau meilės, supratingumo bei rūpestingumo“, – sako 39-erių metų panevėžietis politikas.
Vertybės – gyvenimo pamatas
L. Jagminas gimė ir augo Panevėžio rajone, Ramygalos mieste. Savo jaunų dienų atsiminimus jis pradeda pasakoti nuo tėvelių: mamos Genovaitės ir tėčio Juliaus.
„Mama visą gyvenimą dirbo Ramygalos darželyje auklėtoja, o tėtis – statybose. Iš tėvų gavau labai stiprų vertybinį pamatą. Tėtis yra altruistas. Jis viską darydavo dėl kitų. Ir tik paskui žiūrėdavo savęs. Visada man sakydavo – norint kažką gauti, visų pirma reikia duoti. Iš jo išmokau ir atsakingumo. Jis ir dabar pabrėžia, kad, jei pasakei, reiškia turi padaryti. Davei žodį, nereikia nei rašto. Taip pat tėtis išmokė niekada nedaryti kitam to, ko nenorėtum pats patirti. O mama įdiegė, kad šeima yra svarbiausia. Be to, manyje suformavo kruopštumą, mokė stropiai padaryti bet kokį darbą, kurio ėmiausi. Aš, net galima sakyti, darželį baigiau du kartus. Pirmąjį – su bendraamžiais, antrąjį – mokydamasis mokykloje. Kai klasiokai po pamokų eidavo namo ar kažkur žaisti, aš keliaudavau pas mamą į darželį. Ir kol neparuošdavau pamokų, mama manęs neišleisdavo. Na, o penkeriais metais vyresnis brolis Danas mane išmokė rūpintis kitais“, – pasakoja L. Jagminas.
Gabus ir talentingas
L. Jagminas mokėsi tuometinėje Ramygalos vidurinėje mokykloje. Kadangi buvo gabus vaikas ir pirmūnas, vyresnėje klasėje sulaukė kvietimo mokslus tęsti Panevėžyje, Juozo Balčikonio gimnazijoje. „Taip susiklostė, kad neišvykau. Galbūt tai nulėmė tėvų baimė, kaip jų vaikas vienas važinės į Panevėžį, tad likau mokytis Ramygaloje“, – sako L. Jagminas.
Dvyliktoje klasėje, kada reikėjo rinktis kelią, kur mokytis toliau, L. Jagminas rinkosi iš trijų specialybių. Gabus ir talentingas mokinys tada svajojo tapti arba chirurgu, arba teisininku, arba ekonomistu. Apsvarstęs visas galimybes ir susidėliojęs planus, vis tik nusprendė eiti ekonomisto keliu. Juolab, kad tuo metu iš Ramygalos kilęs ir joje mokinęsis verslininkas Tomas Juška, moksleiviui, kuris baigęs vidurinę mokyklą aukštais balais pasirinks ekonomikos mokslus, skyrė 500 litų mėnesinę stipendiją, kuri buvo skirta visų studijų metu.
„Baigus mokyklą norėjau įrodyti, kad ne tik didžiųjų miestų vaikai, bet ir jaunuoliai iš mažo miestelio gali būti gabūs ir siekti gerų rezultatų“, – prisimena L. Jagminas.
Taip jis įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Įgijo bakalauro, o vėliau ir magistro laipsnį. Buvo nominuotas kaip geriausias 3000-asis VDU išleistas magistras ir apdovanotas Aukso ženkleliu.
Klausimai nedavė ramybės
L. Jagminas neslėpė, kad baigus studijas, širdis vedė link namų, link Panevėžio krašto. Nors turėjo visas galimybes likti Kaune ar dirbti Vilniuje, vyras pasirinko ekonomisto, o vėliau ir analitiko karjeros siekti Panevėžyje.
„Dirbamas Panevėžyje, įvairiose srityse, vis sulaukdavau klausimų iš kolegų, aplinkinių žmonių ar neplanuoju eiti į politiką. Jie sakydavo, kad politikoje reikia būtent tokių žmonių, su tokiu mąstymu, iškalba, nebijojimu pasisakyti, turėjimu tvirtos pozicijos, mokančiu bendram tikslui užvesti komandą. Tas klausimas vis nedavė ramybės. Nusprendžiau savo jėgas išbandyti ir čia, – sako L. Jagminas ir tęsė. – Tai ypatingai sunkus ir daug atsakomybės reikalaujantis darbas. Suprantu, kad sprendimai ir siūlymai, kuriuos siekiu įgyvendinti, susiję su visų miestiečių ir mūsų vaikų ateitim“.
Gyvenimo meilę sutiko spektaklyje
Ir kone pats brangiausias, asmeninis L. Jagminas sprendimas, įvyko prieš kelerius metus. Nusprendęs kartu su draugais eiti į spektaklį, ten sutiko gyvenimo meilę, būsimą žmoną Vitą, kuri, kaip sako jis pats, nuo tos dienos pakeitė gyvenimą. „Mano lūkesčiai – viršyti su kaupu“, – tikina Lauras.
„Po pirmojo mūsų pasimatymo spektaklyje, dažnai susitikdavome Senvagėje, daug kalbėdavomės apie viską. Ir kartais, rodos, apie nieką. Vita – išskirtinis žmogus. Ji mane sužavėjo paprastumu, šiluma, jaukumu, todėl ilgai netrukus supratau, kad ji mano žmogus, mano gyvenimo prasmė“, – atviravo L. Jagminas.
Vyras neslepia, kad pora planavo bendrą ateitį, kūrė vestuvių planus, bet juos pakoregavo prieš dvejus metus šalyje paskelbtas karantinas. Pora nenorėjo, jog vestuvės būtų tik formalumas, jiedu svajojo apie gražią šventę artimųjų ir draugų rate, tad vestuves teko atidėti.
Pandemija padovanojo stebuklus
Tačiau pandemija šeimai padovanojo kitus du stebuklus – beveik prieš trejus metus gimė sūnus Erikas, o vos prieš kelias savaites šeimą papildė dar vienas narys – sūnus Herkus. L. Jagminas atviras – vaikai kardinaliai pakeitė gyvenimą ir požiūrį į tam tikrus dalykus.
„Supratau anksčiau sakytus tėvų žodžius: palauk, pamatysi, kaip bus, kai turėsi savo vaikų. Dabar suprantu, ką jie norėjo tuo pasakyti. Iš tiesų, pasikeitė požiūris į gyvenimą. Gimus vaikams, supratau, kad esu atsakingas ne vien tik už save ir jau nešu atsakomybę už jaunus žmones, jų ateitį. Įsijungė padidėjęs atsargumo jausmas, sąmoningumas, sujautrėjo vertybių skalė. Gimus vaikams tapau brandesnis“, – apie pokyčius kalbėjo L. Jagminas.
Tėvo džiaugsmai ir pareigos
Aukštas pareigas užimantis L. Jagminas, kaip ir į savo darbą, taip ir į tėvystę, žiūri atsakingai. Tėvas nėra vienas duondavys. Jis dalyvauja vaikų auklėjime, mažyliams dovanoja dėmesį, meilę ir rūpestį.
„Šeimoje esame pasiskirstę darbus, dalinamės ir pareigomis. Vienas migdo vieną sūnų, kitas – kitą. Gal dar per anksti iš vyresnėlio reikalauti, bet mes jau po truputį susipažįstame su raidelėmis, skaičiais, vystome smulkiąją motoriką, vis kažką naujo konstruodami ar lipdydami, – pasakoja Lauras ir tęsia. – Mano, kaip tėčio funkcijos namuose, kiek įmanoma daugiau pagelbėti Vitai, duoti jai pailsėti, atleisti nuo darbų, kad galėtų bent šiek tiek laiko skirti sau. Kaip bebūtų, Vita yra mūsų namų židinys ir labai džiaugiuosi jos rūpesčiu, meile ir atsidavimu šeimai. Ji labai šeimyniška ir esu už tai dėkingas“.
Mėgsta keliauti ir gaminti
Šeima taip pat mėgsta laiką leisti aktyviai. Dažnai lankosi Panevėžio parkuose, važinėja dviračiais, žaidžia lauko tenisą ir futbolą. Tėtis jau pradeda vyresnįjį sūnų vestis į įvairius sporto renginius, varžybas. Be to, šeima mėgsta keliauti, lanko įvairius Lietuvos kampelius ir tradiciškai, kiekvieną savaitgalį Lauras ir Vita grįžta į savo tėviškes, aplankyti tėvelių. Savaitgalių planavimas ir išvykų organizavimas, parenkant maršrutus, nakvynes – Lauro pareiga ir atsakomybė, kaip ir savaitgaliais suktis virtuvėje.
„Mano tėtis gamina retai, bet labai skaniai. Ir brolis mėgsta improvizuoti gamindamas. Esant laikui, o ypač savaitgaliais, ir aš virtuvėje bandau kažką įdomaus pagaminti. Receptų ieškau internete, bet geriausiai ir skaniausiai pavyksta tada, kai gaminu tiesiog iš to, kas tuo metu yra šaldytuve“, – šypsosi virtuvės šefas.
Jaučiasi skolingas
„Pastarasis metas mums nėra lengvas. Suprantu, kad šiuo metu šeimai skiriu per mažai laiko ir dėmesio, bet dabar toks periodas. Po darbo dienos dalyvauju įvairiuose susitikimuose, šventėse, politiniuose reikaluose. Žinoma, nuo to kenčia šeima. Ir, jeigu ne Vitos palaikymas, skatinimas, supratingumas, klausimas ar eičiau politiko keliu. Jeigu antroji pusė nesuprastų, kiek daug savęs reikia atiduoti kitiems, atiduoti darbui ir visuomenei, gerų rezultatų nebūtų. Šiandien gyvenu į kreditą šeimos laiko, kurį ateityje turėsiu kompensuoti su palūkanomis“, – pokalbį užbaigė L. Jagminas.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Demokratų sąjungos PK sąskaitos. Užs. Nr. JP2022-12 |
