Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centre jau kurį laiką dirba keli savanoriai iš užsienio. Viena iš jų – savanorė Jeanne iš Prancūzijos – į centro kasdienybę įnešė naują tradiciją – prekiavimą konditeriniais gardumynais. Skanėstų galima įsigyti kiekvieną trečiadienį, po dviejų pamokų.
Savanorių istorijos
„Kadangi studijuoju sociologiją, nusprendžiau išbandyti save savanorystėje su ypatingų poreikių vaikais. Prieš atvykimą į Panevėžį, dar nebuvo tekę savanoriauti, todėl ši patirtis iš tiesų ypatinga. Savanoriauju jau devynis mėnesius – pradėjau rugsėjį, o baigsiu birželį. Tikrai esu labai patenkinta savo pasirinkimu atvykti savanoriauti į Panevėžį. Manau, kad pasiilgsiu šių vaikų, šio miesto ir, žinoma, Lietuvos“, – pasakojo savanorė iš Ispanijos Paula.
Idėjos prekiauti gardumynais autorė Jeanne, Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centre, drauge su vaikais atidarė kavinukę.
„Šios idėjos ėmiausi pamačiusi, kad vaikai ieško tokių iniciatyvų ir nori kažką gaminti savo rankomis. Jie nori sukurti savo mažą „projektėlį“, jaustis įtraukti. Pajaučiau pareigą šį jų norą išpildyti. O pati labai mėgstu gaminti, todėl atidariau šią kavinę, kaip neformalios veiklos klubą ir drauge su vaikais pradėjome kepti įvairiausius konditerinius gaminius. Vaikams ši veikla labai patiko, todėl, norėdama dar labiau praturtinti vaikų kasdienybę, sugalvojau trečiadieniais gaminti keksiukus, pyragus, sausainukus bei su vaikais juos pardavinėti. Ši veikla labai padeda vaikams vystyti ne tik savo įgūdžius virtuvėje, bet ir komunikabilumą, kai gaminius reikia parduoti. Džiaugiuosi, kad iniciatyva pavyko“, – pasakojo Jeanne.
Jeanne taip pat sakė, jog socialiniame tinkle atrado šį projektą ir specialiai pasirinko Lietuvą, nes Baltijos regionas jai atrodė dar nepažintas ir labai ypatingas. Mergina pridūrė, kad yra labai patenkinta savo pasirinkimu.
„O aš, nors ir nelabai mėgstu šaltį, specialiai pasirinkau Lietuvą. Labai patenkinta tuo, kad buvau šiltai priimta ir jaukiai jaučiuosi dirbdama Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centre. Ateityje pati norėčiau dirbti su specialių poreikių vaikais – būtent tai ir lėmė mano pasirinkimą teikti paraišką tokio pobūdžio savanorystei. Pagalba tokiems vaikams teikia džiaugsmą, o dar kai turiu galimybę tai daryti tokioje nuostabioje šalyje, kaip Lietuva, džiaugsmo tik dar daugiau patiriu“, – šypsojosi savanorė Funda iš Turkijos.
Tomas taip pat atvyko iš Portugalijos, ir, kaip ir dalis kitų savanorių, savo ateitį sieja su švietimu.
„Teikiau paraišką įvairiems projektams visoje Europoje. Ieškojau tokių projektų, kurie būtų susiję su sportu ir švietimu. Taip ir radau galimybę savanoriauti Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centre. Šiuo metu padedu vesti kūno kultūros pamokas, taip pat padedu mokyti matematikos, rašymo ir kitų užduočių“, – komentavo Tomas.
Komunikavimas su savanoriais
Nors ir ne visi mokytojai puikiai kalba užsienio kalba, visi teigė, jog bendrą kalbą su savanoriais iš užsienio – rado.
„Kiek sunkiau sekasi su anglų kalba, bet vis tiek puikiai gebame bendrauti. Savanorė, su kuria dirbu, labai draugiška ir komunikabili, todėl visokiais būdais susikalbame. Jeigu prireikia, pasinaudoju programėlėmis telefone, o šiaip – kalbos pradmenis esu įvaldžiusi, todėl didelių keblumų kol kas nebuvo. O vaikai, nors irgi nekalba užsienio kalba, vis tiek kalba vadinama „vaikų kalba“, kurią visi supranta“, – šypsojosi „Šviesos“ centro atstovė Rasa.
Ugdymo įstaigoje dirbanti Olga antrino Rasai.
„Pati angliškai nekalbu – asistentė puikiai išverčia nežinomus žodžius. Sugebu iškomunikuoti tai, ką reikia, todėl su dideliais iššūkiais nesusiduriu. Iš tiesų, labai gera dirbti su savanoriais, nes visada į kabinetą ateina su šypsena ir labai geranoriškai bendrauja su vaikais“, – pasakojo Olga.
Šalių skirtumai
Beveik visi savanoriai sakė, kad Lietuvos klimatas – ne iš šilčiausių.
„Man atvykus, pirmu įspūdžiu tapo šaltas oras. Esu iš Ispanijos, kur, palyginus su Lietuva, labai karšta. O dabartinį orą lietuviai vadina jau vasarišku, tačiau man tai labiau primena pavasarį“, – juokavo Paula.
Taip pat Paula sakė, jog nelabai pritaria stereotipui, jog šiaurinių Europos šalių žmonės – šaltesni.
„Manau, kad tai labai priklauso nuo žmogaus. Čia sutikau labai gerų, šiltų žmonių, su kuriais bendrauti labai malonu“, – kalbėjo Paula.
Tomas pritarė Paulai, tačiau turėjo ir savo įžvalgų.
„Portugalijoje mes labai išraiškiai demonstruojame emocijas, garsiai kalbame. Lietuviai dažniausiai ramesni, santūresni. Tačiau man – tai didelis pliusas. Kiekvienas pokalbis su nauju žmogumi darosi vertingesnis, nes kiek sunkiau „pralaužti ledus“, o susidraugavus atsiskleidžia labai įdomios asmenybės. Tiesą sakant, lietuviai – nuostabūs žmonės“, – lietuvius gyrė savanoris iš Portugalijos.
Savanoriai dalyvauja pagal ES Erasmus+ finansuojamą ESK programą.
